Šiandien, kai po krikštynų praėjo daugiau nei 3 mėnesiai, o aš vartau nuotraukas ir prisimenu, kaip viskas buvo, noriu pasidalinti savo patirtimi, ką tikrai kartočiau, ir kokių klaidų nebedaryčiau.
Per krikštynas, kaip beje ir per vestuves, man svarbiausias momentas yra - bažnyčia, priesaika, kunigo palaiminimas, pašventinimas. Todėl abu savo sūnus pakrikštijom gan anksti, jiems sulaukus 3-4mėnesių. Nedelsti atlikti šios ceremonijos skatino ir tai, jog kartą metuose, turime savo šeimos dieną, kurią mes su vyru susipažinome, susituokėm, pakrikštijom Jokūbą, tad norėjosi ir Motiejų palaiminti būtent šią dieną.
Vienintelis dalykas, ko aš gailiuosi, tai kad nenuėjau į bažnyčią iki šventės, tam, kad pažiūrėčiau, paklausyčiau, kaip kunigas veda pačią ceremoniją. Šįkart mums nelabai pasisekė, nes kunigas kalbėjo tik mums, tėvams ir krikšto tėvams, gaila, kad visų dieviškų žodžių ir palaiminimo negirdėjo į bažnyčią susirinkę mūsų svečiai.. Tiesiog, labai norėtųsi kitąkart šia nuostabia, dvasinga švente pasidalinti su visais, mums brangiems žmonėmis.
Bet vėliau, kai šventė persikėlė į nuostabaus grožio Strange Love kavinės kiemelį, kuris turi fantastišką ir šiai progai simbolišką vaizdą į tris kryžius, viskas ėjosi sklandžiai.
Planuojantis krikštynų šventę aš apgalvojau visas smulkmenas ir detales, tad dalinuosi viskuo, kas man padėjo įgyvendinti šią gražią šventę. O Jūs, jei darysite „copy-paste“ – tikrai neprašausite šiais pasirinkimai:
- Susitarti ir suorganizuoti šventės vietą. „Strange Love“ kavinė, pačių savininkų jaukiai vadinama „namuku“, yra žymi savo skrudinama kava bei jos įvairove. Mes joje ėmėme visus gėrimus bei jų firminius kruasanus.
Dar vienas balto deserto akcentas buvo mano mylimieji šokolado fondiu iš Choco.lt. Patikėkite, aš jau išbandžiau jų juodą, baltą, bei pienišką šokoladus ir nei karto neteko gailėtis šiuo savo sprendimu. Kaip aš vadinu, tai yra ne tik desertas, bet ir grožis bei pramoga, kai imi vaisius, mauni juos ant pagaliuko, murkai į fontanu čiurlenantį šokoladą ir mėgaujiesi paprastu, bet toli gražu ne prastu, skoniu, kuris maloniai nuteikia gomurį.
- Pramogos vaikams. Dėl pramogų vaikams tai daug galvos nesukau.. Tiksliai žinau ko nenorėjau: nenorėjau kinietiškų, ryškių batutų ir nenorėjau animatorių (sorry, bet dar nei vieno nesutikau kuris man būtų palikęs įspūdį). Tad liko balionai, pripučiami kamuoliai, muilo burbulai ir desertai. Tikiu, kad per kitą šventę pavyks įgyvendinti man vieną savo norą – turėti baltų ožiukų, triušiukų ar net ponį, kurie suteiks šventei gyvybiškumo, dar daugiau teigiamų emocijų bei įspūdžių.
https://www.youtube.com/watch?v=522UlJX_NiA
Negaliu nepaminėti Motiejaus krikšto tėvų! Įprasta, jog ši garbė dažniausiai atitenka vaiko tėvų sesėms ir broliams. Kadangi aš esu vienturtė, o vienintelį „bonusą“ , Andriaus sesę Laurą jau išnaudojome, krikštijant Motiejų reikėjo pasižvalgyti krikšto tėvų savo draugų rate. Ačiū Marijai ir Valerij, mano ilgamečiams draugams, kurie nieko nesvarstydami su malonumu priėmė šias pareigas bei atsakomybę.
Ir išvis, man šeimos šventės yra pačios jaukiausios ir pačios gražiausios, dievinu jas organizuoti, nors kartais tai pareikalauja daug laiko ir dar kartelį daug laiko, bet nieko nėra nuostabiau, už visą šeimą kartu, kai atvažiuoja tėvai, seneliai ir į vieną vietą susirenka visi draugai. Man tada dainuoja širdis! Ir jau kitą dieną pradedu svajoti apie kitas progas ir šventes, kada vėl galėsiu suburti visus po vienu stogu.
Trumpą video siužetą iš Motiejaus krikštynų galite pažiūrėti čia:
p.s. Sekti mane, stebėti kaip auga mano sūnūs, rašyti ir klausti manęs galite instagramo paskyroje : Goda Jokubaitienė https://www.instagram.com/goda_jokubaitiene/
