Susipažinkim!

Labas! Smagu prisijungti prie jūsų visų, o ir pasirodom gan nemaža šeima, kaip juokaujam - 5, mama, tėtis, dukrytė, katinas ir šuo. :) Tačiau svarbiausias čia vienas narys - mažoji mergaitė, apie kurios valgymo džiaugsmus ir sunkumus rašysiu, bet pirma šiek tiek apie ją ir mus.

Mano dukrytė viena iš ankstukų, gimė 35 savaičių. Turbūt dar būtų ramiai sėdėjusi savo šiltam namelyje, jei ne mano keistos kūno išdaigos su diagnoze "preeklampsija". Ligoninėj atsidūriau kiek daugiau nei 34 savaičių, gulėjau dar kelias dienas maitinama vaistais, atliekant tyrimus, auginant ją, tačiau būklei blogėjant buvau palydėta į gimdyklas provokuoti gimdymą. Gimdymas truko trumpiau nei manė personalas - gimdykloj buvau prieš 12 valandą dienos, o dukrytė pirmą kartą oro įkvėpė 00.15 val., tad tik kiek daugiau nei 12 valandų. Gimė didelė - 50 cm ūgio ir 2610 g svorio. Juokingai skamba didelė, nes dabar žiūrint pirmas nuotraukas ir matant jau paaugusią, atrodo, kad visai kruopytė buvo. 

Stipri. Kvėpavo, valgė pati. Tik kad žįsti nenorėjo tad bandžiau visokius variantus, kol abiem tiko ir ji nusprendė, kad mamos pienas jai patinka. Ir jau 7 mėnesiai kaip tinka. O per tą laiką ir primaitint spėjau pradėt, net 2 kartus. Kiek vėliau, nuo ko pradėjom ir kaip mums sekasi (mums, nes kartais ir man reikia įdėt pastangų, kad ji valgytų), o kol kas džiaugiamės prisijungusios!