„Maniau, kad atrasiu ten savo gyvenimą“

„Maniau, kad atrasiu ten savo gyvenimą“

02. Feb 2010, 09:00

 

Rasa (rainiukee) tęsia savo kūrybą ir ir toliau dalinasi savo eilėmis.

 

Pasiklydęs plakimas

 

Pamečiau širdį po jūros puta, po kopų smiltim,

Aš dainuoju, aš pykstu, aš džiaugiuosi,

Beširdė, viena...

 

Išduoda plakimą alsavimas pušų,

Maniau, kad atrasiu ten savo gyvenimą,

Palaidotą gintaro laše,

Plakime širdies...

 

Ir groja vėjai žuvėdros klyksme,

Mano beširdėj krūtinėj.

Pasiklydęs plakimas saulės rate,

Taip ieško manęs...

 

Tobulumo riboj

 

Kažkas tyliai sakė – esi TOBULA.

Ir tvirtai tuo tikėjo (tebetiki).

 

Bet jei būčiau TOBULA,

Lietus neverktų išeinant vasarai,

O vasara šildytų vėstančius jausmus.

 

Jei būčiau TOBULA,

Nereikėtų sakyti atleidžiu, o galbūt – užmirštu.

 

TOBULA būsiu, kai visiškai neegzistuosiu,

Nes nebus, kam suprasti savo (tavo) klaidų.

 

Bet jei bus įsakyta numirti,

Aš tik atgimsiu.

 

Bus įsakyta palikti –

Išeisiu kartu.

 

Paprašys neverkti,

Įsakysiu rudenį paskubėti...

 

Tobulų nėra, netobulų niekas nenori,

Tobulumui siekti neužtenka laiko...

 

Visgi kažkam buvau (tebeesu) TOBULA.

 

{pic:1}

 

Gyvenimas

 

Grožio nematei –

Yra jis tavo širdy,

Vardu daugsyk šaukei,

Eilėmis žadėjai surasti.

Naktį tyliai verkei –

Ir niekas vėl negirdėjo,

Miegui saldžių sapnų linkėjai,

Ašaras kruopščiai rinkai,

Savęs šukėse taip ir nepažinai.

 

Šlakelis šviesos

 

Šią naktį aš skrisiu,

Tau nepasakius prikelsiu iš sapno,

Išskleisim sparnus į kelionę,

Tik truputį sėkmes tereikia linkėti.

 

Visada prisikelsiu,

Kai prireiks ir pamiršiu

Ką norėjai išbraukti,

Gal tereikės dalelės pastangų.

 

Šiąnakt prisieksiu gyventi,

Dėl kažkada išlaikytų norų,

Dėl keisto likimo pokštų,

Truputį šviesos parnešim visiems.

 

Šalia įkvėpimo

 

Skirtingos dienos,

Skirtingas mintis ausdamos,

Puikiu bandė išlaikyt,

Ir šiandien laimę norėjai surast.

 

Mažas aš veidas,

Mažos tavo akys,

Tik didelis sapnas,

Pabėgo,– ar kas pamatys.

 

Kitoks,

Šiandien visiškai keistas,

Skirtingas saviems,

Rankas suvaržei,

Norėtum – ir širdį pavergtum.

Likusius jausmus sukursi rytoj.

 

{pic:2}

 

Šokis

 

Paukščio giesmei nutilus,

Šaltą kaip tamsaus lietaus lašas,

Pamerkiau dar vieną spindulį,

Ir žingsniai sustoję –

Pasiliksiu šiek tiek rytojui.

 

Mano žodžiai netaupyti,

Išsidarkę murzinoj baloj,

Minčių išdavikai,

Rudeniui paaukojo šviesą,

Kitąkart būsiu atidesnė.

 

Sustingęs ritmas,

Akimirką ryja,

Ironiško juoko aide.

Užmerkiant akis

Šokti reikės amžinai.

 

Lengvas

 

Keistis išmokė jausmas,

Emocijos viena po kitos,

Nevaldomų minčių vejamos,

Lengvai nutūpė ant delno –

Sugniaužčiau, jei leistų,

Rudenį įsimylėjus širdis.

 

Šauksmas tai ne mano,

Išgalvotas veikėjas,

Pamažu kopia stiklo kalne,

Lengvai nuslystų žemyn,

Jei rasa nebūtų užšalus,

Bet ką pasakys kiti?

 

Žiedas, mesdamas margus lapus,

Laimei pumpurą žadėjo paskolint,

Vargu ar pavyks mintims

Džiaugsmą atimt,

Toks lengvas atrodė,

Jis kildamas aukštyn...

 

 

Užrakinta Mūza

 

Kaip pradedamas eilėraštis?

Mintys vijokliais apaugo,

Nerimas žodžius užrakino.

Rankos gėdingai akmenį skaldo –

Kontūrai sminga į veidą.

 

Kaip reikėtų sielai įtikti?

Piktžolių draskomuos delnuos,

Blakstienas pametęs žvilgsnis,

Klysta tamsoj –

Gyvenimo linija per daug gili,

Ten tik paklydusi Mūza,

Ieško žodžių posmui užbaigti....

 

Surask namus

 

Saulė šįryt man pasakė:

Nebereikės daugiau ieškoti,

Kelio į žvaigždes,

Spinduliais apklotas sniegas,

Atostogų išleido žalią aušrą.

 

Debesys per naktį lijo,

Vėjas, snaiges ausdamas,

Kryžkelėj paklydo,

O bilietų išskristi nebeliko.

 

Šviesai tyliai krentant,

Alsavo karštos pėdos ,

Nemylėto vėjo,

Paskui traukinį,

Saulės žiburių.

 

Netikra žemė

 

Jis buvo vienas,

Vienintelis toks, nagus suleidęs dainoj,

Nebandžiau jo iš ten iškrapštyti,

O kas jei širdis man bus išplėšta?

 

Jis smego gilyn,

Lyg užburtas toks, kartojo sakinį nuvalkiotą,

Aš negirdėjau jo juoko,

O kas jei skęsiu kartu?

 

Jis buvo tik vienas,

Savo žemę iš naujo išmindė,

Kurią šviesos prašiau išlyginti,

O kas jei nuėjom per toli?

 

Rasa (rainiukee)

02. Feb 2010, 19:11

man patiko,super😀

02. Feb 2010, 15:06

aga gaunasi 😉 kai tik namuose bus tyla dar kart paskaitysiu

rainiukas rainiukas 02. Feb 2010, 14:20

labai gražu, talentinga, jausminga...Gal jau savo poezijos knygelę išleidote?

02. Feb 2010, 13:40

man laaaaaaaabiausiai patiko ''gyvenimas''.. grazu

02. Feb 2010, 12:27

nu nerealus eilerasciai 😀 👍

02. Feb 2010, 10:44

Tikrai nuostabios eilės 👍 šaunu, man labai patiko 😀

02. Feb 2010, 10:31

Rasa, gražiai rašai. Matosi, kad esi labai jausmingas žmogus.