Antrinė enurezė pasitaiko rečiau, negu pirminė ir gana dažna jos priežastis - vaiko patirtas stresas.
Kas tai yra?
Antrinė enurezė atsiranda tada, kai vaikas ar paauglys nesišlapino į lovą (bent 6 mėnesius), o tada vėl ima šlapintis. Antrinė enurezė sudaro maždaug 25 procentus visų enurezės atvejų. (Priminsime, kad pirminė enurezė nustatoma tada, kai vaikas šlapinasi į lovą nuo kūdikystės). Antrinės enurezės atvejai konstatuojami didesnio amžiaus vaikams, lyginant su bendra naktinio šlapinimosi atvejų statistika.
Dažniausiai antrinė enurezė užklumpa netikėtai ir nelauktai, todėl vaikas ir šeima patiria didelį stresą. Kaip rodo atliktos vaikų ir paauglių apklausos, kuriems buvo diagnozuota antrinė enurezė, dėl šios problemos kildavo sunkumų bendraujant šeimoje, atsirasdavo nerimo jausmas, miego sutrikimų.
Antrinės enurezės priežastys
Antrinės enurezės priežastys yra kelios: sveikatos sutrikimai bei psichologiniai ir emociniai veiksniai. Pastarieji pasitaiko dažniausiai, diagnozuojant antrinę enurezę.
Sveikatos veiksniai, tai – šlapimo pūslės nepilnavertiškumas, jos infekcinės ligos, diabetas, epilepsija, patirtos traumos, nervų sistemos ligos.
Iš psichologinių priežasčių dažniausiai minimi šie streso šaltiniai: brolio ar sesės gimimas, mokyklos ir darželio lankymo pradžia, patiriamos patyčios, smurtas ir panašiai.
Kaip gydoma antrinė enurezė?
Ji gydoma priklausomai nuo priežasties: jei ji susijusi su vaiko fizine sveikata, svarbu tai tinkamai diagnozuoti ir skirti gydymą.
Kai naktinio šlapinimosi priežastys yra neigiami emociniai ir socialiniai faktoriai, vaistai čia ne visada padės. Būtinas šeimos palaikymas: mylintys tėvai, jauki namų aplinka ir, be abejo, psichologų psichoterapeutų pagalba.
Kiti patarimai tėvams:
- Labai svarbus dienos režimas: pakankamai miego ir sveika bei subalansuota mityba. Pervargę ir sudirgę vaikai daug sunkiau pabunda naktį, kad laiku nueitų į tualetą.
- Kalbant apie vyresnius vaikus, svarbu nevartoti alkoholio bei gėrimų, turinčių pernelyg daug kofeino. Tas pats pasakytina apie energetinius gėrimus. Visa tai gali didinti naktinio šlapinimosi riziką.
- Negalima ir riboti skysčių gėrimo, nes tai gali sukelti dehidrataciją. Paaiškinkite vaikams, kad geriausia skysčius gerti reguliariai ir nedideliais kiekiais. O ne taip, kad visą dieną mokykloje jie kenčia troškulį, o grįžę namo išgeria itin daug. Reikia laikytis balanso visą dieną.
