Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pirmuosius du 2013 metų mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo sergamumas rotavirusine infekcija.
Šiais metais, sausio - vasario mėnesiais, užregistruoti 79 rotaviruso atvejai, kai pernai tuo pačiu metu - 22. Panevėžio paskrityje 2012 metais sergamumas rotavirusine infekcija siekė 13,8 atvejo/10 000 gyventojų (340 atvejų) ir viršijo LR rodiklį, kur sergamumas buvo 11,81 atvejo/10 000 gyventojų (3806 atvejai).
Rotavirusinė infekcija yra virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, skystu ir dažnu viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24 – 72 val. po užsikrėtimo.
Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio - balandžio mėnesiais, tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus.
Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Šia infekcija dažniausiai serga kūdikiai bei vaikai iki 3 metų. Didžiausias sergamumas rotovirusine infekcija kiekvienais metais stebimas iki 3 metų vaikų grupėse. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais.
Taip pat rotavirusais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Didžiausi virusų kiekiai išsiskiria ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 – 7 dienas, tačiau virusų išskyrimas gali užtrukti iki 2 savaičių. Rotavirusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksniams ir esant 4 – 20 laipsnių temperatūrai gali išgyventi keletą mėnesių ant daiktų paviršių (kambario temperatūroje iki 10 d.). Ant rankų virusai gali išgyventi iki keleto valandų, pakelia 60-70 laipsnių kaitinimą bei užšalimą.
Siekiant užkirsti kelią rotavirusų plitimui reikia imtis profilaktikos priemonių. Skirtingai nuo daugelio žarnyno infekcijų, kurios yra valdomos tik nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis, rotavirusinės infekcijos plitimui ir sergamumo mažinimui gali būti taikoma ir specifinė profilaktika - rotavirusinės infekcijos vakcina.
Ne mažiau svarbios yra ir nespecifinės profilaktikos priemonės, ypač kruopšti rankų higiena. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Ligonius prižiūrintys asmenys turėtų ne tik plauti rankas, bet ir dezinfekuoti alkoholio turinčiomis priemonėmis.
Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais bei šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas. Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti. Taip pat reikėtų nepamiršti gerti daug skysčių, laikytis tinkamos mitybos.
