Drėgnosios servetėlės išgelbėjo mūsų tėtį

Perskaičiusi apie konkursą, kur naudojame drėgnąsias servetėles, pradėjau garsiai juoktis, nes staiga prisiminiau vieną linksmą istoriją, kuri nutiko mūsų šeimai.

Tad nutariau ją papasakoti ir jums.

Tai atsitiko vieną dar ankstyvo pavasario dieną. Lauke jau buvo šilta, bet dar gana šlapia. Nutarėme išeiti pasivaikščioti, pasigrožėti gamta. Susiruošiau keliauti aš, mūsų tėtis ir, aišku, mažasis Faustukas.

Kaip ir visada, kur beeičiau su vaiku, visada pasiimu rankinę, kuri būna prie daugelio vežimėlių, o joje mažyliui skirti daiktai, visada būna drėgnų servetėlių, keletas sauskelnių (kartais kur į svečius sugalvojam užsukti) ir dar keletas smulkmenėlių. Aišku, nepamiršau mažyliui atsigerti ir išėjom.

Šalia mūsų namų yra gražus beržynas, nemažas kanalas. Tad ilgai nesvarstydami patraukėm link to beržyno, žingsniavom pakanale. Mažasis greitai užmigo vežimėlyje, tad mudu su tėčiu pasišnekučiuodami, neskubedami ėjome pirmyn.

Staiga tėtis stabtelejo, tik pasakė - palauk ir pradėjo leistis žemyn, link kanalo. Pasirodo, kažką jis ten pamatė, kažkas jį sudomino. Aš sau mažais žingsneliais ėjau toliau, tik staiga išgirdau traškesį, baisius keiksmus ir galu gale bum.

Supratau, kad kažkas atsitiko mūsų tėčiui. Iš pradžių labai išsigandau, bet kadangi ir toliau girdėjau baisius keiksmus, tai supratau, kad nieko baisaus neatsitiko.

Kai iš kanalo išsiropštė mūsų tėtis, man prasidėjo juoko priepuolis. Jis buvo visas murzinas, veidas pajuodęs, rankos dumblinos, nesimatė net akių. Jis keikėsi, o aš juokiausi. Pasirodo, jis slystelėjo, užkibo už kažkokios šakos ir veidu krito į purvą. Vaizdelis buvo nenupasakojamas.

Mūsų tėtis bandė valytis veidą, rankas bet kuo. Nusivilko netgi marškinėlius, likusia švaria po kitais drabužiais, bet tik apsišluostė. Ėmiau žiūrineti, ką turiu, kuo galiu padėti ir staiga šovė mintis - juk yra drėgnosios servetėlės.

Va tai ir buvo išsigelbėjimas. Kol nuvalėme tėčiui veidą, rankas, sunaudojome drėgnų servetėlių beveik pakuotę, nes purvo tikrai buvo daug. Tėtis pagaliau nustojo keiktis ir tik džiaugėsi, kad turėjau tų servetėlių.

Kadangi buvome netoli namų, tai nubėgusi namo atnešiau švaru džemperį ir mes grįžome namo. Dar ilgai jis man dėkojo už tai, kad turėjau drėgnas servetėles, nes kitaip jis neįsivaizdavo, kaip būtų grįžęs namo.

O smagiausia yra tai, kad gal ir sunku patikėti, bet dregnų servetėlių pakuotė dabar visada yra tėčio mašinoje. Šis įvykis jam davė suprasti, kad jos naudingos bet kokioje situacijoje - ar rankas pasivalyti, ar veidą pačiam pasišluostyti, netgi batus apdulkėjusius nušluostyti.

Mūsų su mažyliu rytas visada prasideda nuo drėgnų servetėlių.

Rytinės procedūros mums jau įprastos

Dabar visada pasirūpinu, kad drėgnų servetėlių būtų ne viena pakuotė namuose, nes jos tikrai tinka įvairiose situacijose - kur bebūtume, ką bedarytume. O ypač tėčio mašinoje...

Dalyvauk ir tu naujame konkurse ir laimėk visą komplektą Huggies servetėlių: