Eilėraštis dukrytei Andrėjai

Kai mano širdyje būna jausmų sumaištis, tada užmigti negaliu ir mintys pačios galvoje dėliojasi. Taip gimė ne vienas „eilėraštis“, tačiau su jumis noriu pasidalinti eilėraštuku, kurį skyriau savo mažajam stebuklėliui – dukrytei Andrėjai.

Taip aš įprasminau jos atėjimą į šį pasaulį:

Kaip laukiau aš tavęs ateinant,

Savaites skaičiavau, dienas,

O tu delsei. Skubėti nenorėjai,

Vis spardeis po mano širdimi.

Kai tą sekmadienį ankstyvą,

Aš pajutau, kad laikas jau,

Taip nerimas stipriai apėmė:

Ar būsiu aš gera mama.

Kai ant krūtinės man tave padėjo,

Išvydau tavo spindinčias akis

Ir supratau gulėdama bejėgė,

Kad meilė viską padarys.