Gimei iš meilės...

Meilių būna visokių: meilė - mamai, draugui, gėlei, žmogui...

Meilė - jausmas visagalis!

Ji priverčia prabilti net akmeninę širdį...

Prišaukti gėrį, šviesą,, džiaugsmą, šypsnį.

Tik meilė priverčia nuoširdžiai pravirkti.

Juk meilių būna visokių:

Meilė - mamai, draugui, gėlei, žmogui...

Kiekvieną kartą ji tokia skirtinga.

Bet juk be jos - pasaulis murzinas ir pilkas.

Iš meilės vyrui - gimei Tu...

Užgimei toks tyras tyras tyras!

Nė vienas saulės mirksnis neatstos man tos šviesos

Kurią man suteikia tavų akelių žvilgsnis.

Gimei iš meilės - skaidrios kaip ašara,

Aistros siautulingos ir jausmų debesies.

Gimei, žmoguti, kad mylėtum, jaustum, skristum,

Juk tiktai meilė, gėris suteikia sparnus.

Jau tu dabar myli, sūnau...

Myli mane. Išduota tavo skaisčios akys.

Myli pasaulį - savo vaikišką ir tokį margą!

MYLĖK, ŽMOGUTI... TIK NENUSTOK MYLĖT!...

Mylėdamas gali nuversti kalnus. Meilė - priverčia širdį plakti kitu ritmu...

Su meile, mama Sigita (regina)