Užkrečiamųjų ligų atvejų Lietuvoje per šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padaugėjo 55 proc. – nuo 306,5 iki 475,5 tūkstančio. Nuo infekcinių ir parazitinių ligų pernai mirė 481 žmogus.
Šie Statistikos departamento ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys – rimtas signalas, kad visuomenė stokoja suvokimo apie užkrečiamąsias ligas ir efektyvias priemones, kaip nuo jų apsisaugoti. Tą patvirtino ir visuomenės nuomonės tyrimo „Gyventojų požiūris į sveikatos priežiūrą, profilaktiką ir ligų prevencijos priemones“ rezultatai. Tyrimą vasaros pradžioje atliko bendrovė TNS LT, apklaususi daugiau nei 500 respondentų visoje Lietuvoje.
Pasak tyrimą atlikusios bendrovės TNS LT atstovės Rūtos Libermanaitės, gyventojai, kalbėdami apie ligų prevencijos priemones, prioritetą linkę teikti liaudies medicinos ir savigydos būdams (82 procentai). Taip pat priemonėms, susijusioms ne tik su sveikatingumu, bet ir maloniu laiko praleidimu, pavyzdžiui buvimu gryname ore (90 proc.), miegu ne mažiau 8 valandas (64 proc.).
„Tokie ligų prevencijos veiksmai, kaip reguliarus apsilankymas pas šeimos gydytoją ar bendro kraujo tyrimas, atliekami daug rečiau. O štai skiepijimasis iš šiuolaikinių ligų prevencijos priemonių yra iš viso nuvertintas ir šiam būdui gyventojai skiria tiek pat dėmesio kiek masažui ar jogai“, – gyventojų nuostatas apžvelgė R.Libermanaitė.
Paklausti, ar žino skiepus kaip ligų prevencijos priemonę ir ar naudoja kartu su šeimos nariais, teigiamai atsakė vos 18 proc. respondentų.
Gripas, jo sukeltos komplikacijos ir erkinis encefalitas – ligos, kuriomis susirgti grėsmę jaučia didžiausia dalis apklaustųjų, atitinkamai 56 ir 35 procentai. Gimdos kaklelio vėžio riziką jaučia ketvirtadalis moterų, o 40-49 metų amžiaus grupėje – beveik pusė.
„Paradoksalu, nors gyventojai mano, kad yra didelė rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, jie linkę rinktis mažiau veiksmingas priemones, kurios bendrai stiprina organizmo būklę, tai – miegas, liaudies receptai, pasivaikščiojimai. Kai efektyvios šiuolaikinės imunoprofilaktikos priemonės, kaip skiepai, yra vertinami labai atsainiai“, – teigė R.Libermanaitė.
Pasak jos, kitas tyrimo atskleistas paradoksas – deklaratyvus gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai. „Daugelis gyventojų pripažino, kad geras miegas, sveika mityba, sportas ir pasivaikščiojimai gryname ore yra tiek pat svarbūs, kiek tyrimai ir reguliarūs vizitai pas gydytoją, tačiau retas vieną ir kitą įgyvendina realybėje“, – atskleidė TNS LT atstovė.
