Interviu su Egle III: kilogramai, Smoriginas ir ašarų pagalvė

                                     Interviu su Egle vyko vienoje iš sostinės kavinių, kurioje kepa labai skanias varškės spurgas.

Eglė, kaip ir dera pareigingai šokių projekto dalyvei, grukšnojo sveikuolišką kokteilį. Visgi kalbos maistą ir apie tirpstančius kilogramus neišvengėme - akivaizdu, kad Eglė gerokai lieknesnė ir dar labiau žavesnė negu iki repeticijų pradžios.

Ar jau susipažinai su komisijos pirmininku?

Dar neteko (juokiasi)... Daug kas klausia, ar bijau jo aštraus liežuvio. Jei sąžiningai, aš labiausiai bijau tų paskutinių minučių prieš šokį: minutė, dvi, ir tu turi išeiti į sceną. Pirmieji išėjimai pirmosiose laidose, manau, bus sunkiausi. Toji pati pradžia, kai reikia suvaldyti užplūdusį adrenaliną. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl norėjosi eiti į šį projektą. Pasiilgau tokių pojūčių.

O jeigu pasitaikys bjaurių komentarų „ne į temą“?

Iš esmės laikau save atspariu žmogumi, mane pravirkdyti yra sunku. Komentarų straipsniuose neskaitau, gali rašyti kas ką nori. Tai, ką apie mane galvoja artimi žmonės, man svarbu, o kiti.. Koks man skirtumas, ką apie mane galvoja žmogus, kuris štai ten eina apsirengęs melsva striuke? Ką man pakeis gyvenime jo nuomonė?

Jeigu šokdama aš jausiuosi padariusi viską, ką galėjau, to užteks. Jeigu padarysiu ne viską, jausiuosi prasčiau. Jeigu komisijos pastabos bus ne apie šokį, o vertins suknelę ar kitką, tai kiti reikalai. Svarbu atskirti, kas yra svarbu, o kas – ne. Jei tai pastabos apie šokį – konkrečios, teisingos, tai yra tai, ką turiu priimti ir tobulėti. Jeigu ne, tai yra to žmogaus valia kalbėti ir galvoti, ką jis nori. Taip, galima sėdėti namuose, nieko nedaryti ir jaustis saugiam, bet aš to nenoriu. Žinau viena, kad kai aš iškrisiu, man bus žiauriai sunku. Sakiau, pasiimsiu pagalvę į kiekvieną filmavimą, kad turėčiau į ką paverkti iškritus. Išsibliausiu ir eisiu toliau.

Ar tiesa, kad šokant sparčiai krenta kilogramai?

Taip, krenta. Pašokam vieną kompoziciją, ir bėga prakaito srovelė. O šokam gi ne vieną šokį. Po treniruotės būnam tokie šlapi, kad rūbus gali gręžti. Iš tiesų, šokant kūnas patiria dideles apkrovas, dirba visi raumenys. Bet kiek kilogramų nukrito, nežinau.

Negi nesmalsu?

Nuo kažkurio momento pasidarė nebe smalsu. Žinau, kad didžioji dalis rūbų nebetinka, atrodo apdribę ir apsmukę. Prieš kelias dienas užsidėjau savo itin mėgstamą džinsinį kombinezoną, ogi atrodau, kaip išvaryta iš namų ne su savo rūbais. Ką gi, atidėjau į šalį. Ir kitų rūbų teko atsisakyti...

Tai gal ir mitybą koreguoji?

Taip. Žiūriu, ką ir kaip valgau. Kartais padarau nuodėmę, būna, visą dieną bėgu, dirbu, ir prisikertu vakare. Bet jei turiu galimybę, stengiuosi valgyti sveikai. Paprasčiausia tada, kai būnu namuose su vaikais ir gaminu jiems, dažnai tai būna košės. Išmokau gerti daug vandens, dabar natūraliai trūksta skysčių, tad norisi gerti. Reikėtų valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Prisižiūriu mitybą, nes nenoriu projekte atrodyti bet kaip, noriu būti graži.

Bet juk tu ir esi graži! Projekte pristatant tave kaip „Mamyčių klubo“ laidos vedėją, nepamirštama pasakyti, kad ir pati esi dviejų vaikučių mama. Ar toks „mamiškas“ įvaizdis tau netrukdo? Juk kategorija kita, negu „Olialia pupyčių“?

Oi, tokios kategorijos aš ir nenoriu. Tapusi mama aš „atradau“ save, jei galima taip pasakyti. Man tai yra labai svarbu, tinka ir patinka. Aš didžiuojuosi būdama mama. Šokių projektuose nedažnai dalyvauja mamos, ypač, auginančios mažučius vaikus.

Atsisveikinant norisi kažko palinkėti tau viso „Mamyčių klubo“ vardu. Bet ko?

Gal nepritrūkti idėjų? Ir jėgų. Net nežinau... Ko palinkėsite, viskas bus gerai.

Egle, ačiū už išskirtinį ir atvirą pokalbį Mamyčių klubo" redakcijai

Mielos mamos, jeigu turite klausimų Eglei, drąsiai klauskite čia, komentaruose arba rašykite el.paštu redakcija@mamyciuklubas.lt. Mielai "organizuosime" dar vieną susitikimą - interviu su Egle.

{smallpic:1}

TV3 televizijos nuotraukoje: Eglė Skrolytė – Liesienė su partneriu, profesionaliu šokėju Mariumi Gaižausku