Žiūriu į savo miegančią dukrytę (1,7 m.) ir žodžiai pinasi galvoje. Čiupau rašiklį ir štai ką sudėjau:
Iš maldos atėjai,
Iš laukimo svaigaus,
Iš didelės meilės
Ir mažo žmogaus.
Su žvaigžde į šią žemę
Atskriejai dvasia,
Ir per skausmą ir kančią,
Mudvi esam drauge.
Kaip drugelis per pievą
Aksominių sparnų,
Mano dukra, pas mamą,
Atskridai iš sapnų.
Tavo mažos rankytės
Apkabina mane,
O akytės vis sako:
"Mama, myliu tave!"
Ir ar kelsies ar klupsi,
Ar toli ar arti,
Visada šalia būsiu,
Mano dukra brangi...
{pic:a}
Laura (laurike)
Nu šaunuoliai net susijuokiau,pirma meile pamačius 😃
laaaaaaaabai grazu ..zinai sugraudino net 🌷
🌷
labai patiko 😀
Gražios eilės 😀
SUPER
mane taip pat sujaudino,labai grazu 😉
Gražu😀
jau idejo 😀 aciu redakcijai.o eiles kuriu gal nuo 13m.ohoo kiek sasiuviniu prirasyta 😃 aciu mamukai uz grazius zodelius.pati rasiau asarodama 😀
labai graziai sukurta
grazios eiles... nuostabiai parasyta
Labai grazus eilerastis 😀 issaugok butinai 😀
grazios eiles 😀
Labai gražu, Laurut 😀 Net neįtariau, kad eiles kuri... Nuostabu 😀
Labai gražu, net suspindo ašaros akyse.
labai gražu,šaunuolė🌷
grazu😀
nu saunuole laurike😉