Ką gali tyra vaiko šypsena

O tą nepaprastą šypsenėlę ji mums dovanoja nuo pat savo gimimo.

Žinoma, tai nebuvo sąmoningas šypsojimąsis, bet mums, tėveliams, buvo neapsakomai gera žiūrėti kaip ramiai ramiai miega mūsų mažylė ir staga, visiškai netikėtai taip meiliai šypteli.

O jau būdama šešių savaičių dukrytė mums padovanojo tikrą, angelišką šypsenėlę... Tik kaip apmaudu, kad nepavyko tos pasakiškos akimirkos įamžinti ''vaizdiškai''...

Dabar, kai Gabutei jau pusę metukų, ji kiekvieną mūsų dieną praskaidrina šimtais smagių šypseniukių ir skambiu savo juoku. Juk ne veltui sakoma, kad žmogus daugiausiai šypsosi pirmaisiais savo gyvenimo metais.

Ir ne veltui sakoma, kad tyra vaikučio šypsena pralinksmina net didžiausią paniurėlį. Pamenu, kaip nebežinodama jau kelintą kartą keliuosi naktį, paniurusi ir apsimiegojusi, kad nuraminčiau savo dukrytę.

Ir kai paėmusi ją ant rankų ji taip meiliai pažvelgdavo į mane ir taip angeliškai nusišypsodavo lyg sakytų ''Mamyte, nepyk, kad pažadinau. Aš tik noriu šiek tiek pabūti su tavimi...'' O kas man tada belikdavo? Paprasčiausiai ''susilydydavau'', apimta euforijos. Apsikabindavau savo mažą šypseniukę ir širdyje būdavo taip gera gera...

Pirmoji užfiksuota dukrytės šypsenėlė.