Pagalbinis dirželis vaikui vedžioti sulaukia labai daug ir įnirtingų diskusijų. Daugeliui jis kelia siauba ir primena net šuns vedžiojimo pavadėlį, o specialistai prasitaria, kad toks dirželis turi ir naudos.
Jau šį šeštadienį "Mamyčių klubo" laidoje bus aptarinėjamas būtent šis išradimas. Apie šio dirželio privalumus (ir trūkumus) pasakos jį naudojanti dviejų vaikučių mama Mantė, kuri tokį dirželį gavo dovanų iš užsienyje gyvenančios močiutės.
Kol laukiame laidelės, klausiame jūsų nuomonės - ar teko tokį dirželį matyti ir čiupinėti? O gal bandėte ir naudoti?
Prie vežimėlių irgi būna tokie dirželiai ant rankos užsimaut. kad maža ką nenuriedėtų ar pan😀 man ta atrodo kartais gerai tokios atsargumo priemonės😛~ kaip neperšlampamos kelnės, dirželiai ir pan. aišku special tokio nepirkčiau, na net nepagalvojau, bet gavus dovanų, arba jei turėčiau super pabėgalių tai faina. dar labai gražus tas diržiukas pas mergytę😉
Man kaip vieną kartą sūnus pasileido po PC lakstyti. iš pradžių jam juokinga man ne... o galiausiai jis pro kasas į wc užsimanė... aš pradėjau blaškytis tarp žieminių kombinezonų sukrautų vežime, asmeninių daiktų, pirkinių ir lekiančio sūnaus į wc, o neiakšu kur nubėgs... vienkartiniai gal tokie atvejai bet nu blyn neblogai bū9tų tą kartą kad pririštas būtų:"😉 ne kaip šuo😀 kaip vaikas lakstantis kur nori...😛~
na aš vis vien lieku prie savo nuomonės. kai atsisakoma nemažai panašių dalykų, kurie palengvina tėvų gyvenimą, manau, taip ugdoma vaikų savisauga ir savarankiškumas ir sąmoningumas. o ne tai, kad aš tave dabar pririšiu, kad nepabėgtum nuo manęs, ar nepalįstum po ratais. na man niekaip kitaip neasociajuojasi kaip tik elgesys kaip su gyvuliu, o ne su asmenybe.
O aš prieštaraučiau. Smiltė, kaip motinysteveza jaunėlė, niekur neidavo atskirai, visad rankytę laikydavo net nekilo minčių, jog galėtų būti kitaip.
Eleonora - visiška priešingybė. kaip patrakus lekia bėga net neatsisukdama ir kartais tikrai pagalvoju, jog pavadėlis būtų neprošal.
Daug vaikų su pavadėliais mačiau Londone, kai vaikšto tėvai judriame mieste. Iš tiesų - geriau jau pavadėlis, nei vaikas po ratais. Kol nebuvo Eleonoros, galvojau, jog visi eina ramiai, bet dabar suprantu, jog nebūtinai.
Atsiverčiau, o šalia buvo vyresnėlė (6m.) ir ji užmatė nuotrauką.
-Mama, tu mane vedžiotum kaip šunį? (sutrikau, kad taip tiesiai ir užklausė "KAIP ŠUNĮ"😉
-Nežinau, norėtum, patiktų?
-Neeeeee.
Štai ką mano vaikai....Mažesni ir taip pat pasakytų, jei būtų sąmoningesni...Man tokio argumento pakanka...
o šiaip ji buvo iš tų, kai 2-3 m.nuėjus į prekybos centrą be baimės nurūkdavo kur nors tarp lentynų. prireikė žymiai daugiau pastangų paaiškinti vaikui, kad taip bėgioti be tėvų nesaugu ir pan. tada dar nežinojau apie tokius pavadėlius, bet ir dabar tokio nepirkčiau...
o mažėlė priešingybė sesei- labai patogus vaikas, niekur neina, kur nemato manęs.
Mano ne vienam is tryju vaiku neprireike tokiu dalyku,bet tada ju ir nebuvo .Manyciau kiekvienam pagal poreiki,ypac jei yra du vaikuciais ir nedydelis amziaus skirtumas tarp ju tai gal ir gerai,bet kai augo vyresni vaikai pas mane ju amziaus skirtumas nepilnai du metai ,bet bedu nebuvo ,kad pavyzdziui pabegtu.Manau reikia buti atidesniems savo vaikams ,kaip zinia su jais praleidziame ir taip nedaug laiko.Neslepsiu neisvaizdziai atrodo pavadelis,bet jei teveliai mato kad reikia kodel gi ne