Atšilus orams ir pradėjus žaliuoti gamtai, kone kas penktas žmogus susiduria su vieno ar kito alergeno sukeltais simptomais: sloga, čiauduliu, akių ašarojimu.
Neretam gražiausią metų laiką tenka praleisti namuose. Smulkių žiedadulkių, patenkančių pro langus ar duris, ne visada pavyksta išvengti ir uždarose patalpose, todėl alergologai pataria iš anksto susikurti erdvę, kurioje būtų galima ramiai dirbti ir ilsėtis.
„Alergiški žmonės griebiasi įvairiausių priemonių, kurios sumažintų bet kokius simptomus. Tačiau ne visiems žinoma apie vieną naujausių technologijų - specialius tinklelius, kurių dėka oras namuose išlieka švarus“, – sako tinkleliais ir roletais prekiaujančios įmonės vadovas Mantas Jančauskas.
Svarbiausia taisyklė - vengti kontakto su alergenu
Visuomenės sveikatos specialistai nuolat primena, jog:
-alergiški žmonės turėtų vengti kontakto su alergijos sukėlėju
-sergantiems šienlige reikėtų laikytis toliau nuo žydinčių pievų ir nenupjautų vejų.
-stenkitės nebūti gryname ore sausomis ir vėjuotomis dienomis, kuomet žiedadulkių koncentracija yra didžiausia.
-einant į lauką, pravartu nešioti akinius, o nosies vidų patariama tepti apsauginiu tepalu.
-kitas patarimas - grįžus iš lauko išsimaudyti bei persirengti. Taip sumažinsite žiedadulkių patekimo į namus galimybę. Prireikus nusiprauskite veidą ir akis šaltu vandeniu.
Žmonėms, kurie alergiški vabzdžių įkandimams, patariama šiltuoju metų laiku nevaikščioti basomis, naudoti įvairias vaistines tepamas ar purškiamas priemones, kurios kvapu atbaido vabzdžius.
Pasak Lietuvos Alergijos ir astmos asociacijos prezidentės prof. Rūtos Dubakienės, neretai vabzdžiai sukelia grėsmingiausią alerginę reakciją – anafilaksinį šoką, kuris pasireiškia kraujospūdžio sumažėjimu net iki nulio, dusulio priepuoliu, gerklės tinimu, dilgėliniu bėrimu. Žmogus gali mirti. Asmenims, kuriems anksčiau yra pasireiškusi stipri alerginė reakcija į įkandimą, vertėtų turėti adrenalino. Tai pirmoji pagalba netikėtai įgėlus vabzdžiui.
Rekomenduojama pasirūpinti gyvenamosiomis bei darbo patalpomis
Žiedadulkėms alergiški žmonės turi ne tik vengti vietų, kur yra daug žalumos, bet ir pasirūpinti, kad žiedadulkės nesklistų po namus. Pasireiškus pavasarinei alergijai, patariama kasdien valyti dulkes bei atsisakyti kilimų, kuriuose gali nusėsti į namus patekusios žiedadulkės. Viena patikimiausių apsaugos priemonių - specialūs antialerginiai tinkleliai ant langų, stoglangių, lauko ir balkono, terasos durų. Privalumas tas, kad tinklelis, priešingai nei purškikliai, yra ilgalaikė ir nosies nedirginanti priemonė. Tokie tinkleliai yra tankesni nei įprasta, todėl jie į namų vidų neleidžia įskristi ne tik vabzdžiams, lapams bei pienių pūkams, bet ir ypač smulkioms žiedadulkėms.
„Lietuvoje šienligė prasideda ankstyvą pavasarį, sužydus lazdynams, ją atpažinti galima ir iš to, kad suvalgius lazdyno riešutą ima graužti burną“, - sako Lietuvos Alergijos ir astmos asociacijos prezidentė prof. Rūta Dubakienė. Priklausomai nuo to, kokios žiedadulkės yra ligos kaltininkės, alergija gali tęstis net iki spalio mėnesio. Taigi, apsaugos nuo alergenų priemonėmis patariama pasirūpinti iš anksto, nelaukiant kol ligos simptomai išsiplėtos. Pavasario nebereiks laukti su baime, laiku užkirtus kelią alergenų patekimui į gyvenamąsias, poilsio bei darbo patalpas.
Pasireiškus alergijai – svarbu kreiptis į gydytoją
Kaip rodo Vilniaus universiteto tyrimai, Lietuvoje yra apie 50 augalų rūšių, kurių žiedadulkės kelia alergiją. Kuo žiedadulkės yra smulkesnės, tuo ryškesnės jų alergizuojančios savybės. Taip yra todėl, kad smulkiausios žiedadulkės prasiskverbia giliau į kvėpavimo takus. Žolių ir piktžolių žiedadulkės yra pavojingesnės nei medžių. Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino, javų žiedadulkės. Neretai ligos sukėlėju tampa lazdynų, alksnių, beržų žirginiai ar gluosnių „kačiukai“.
Alergija nesirenka pagal amžių: ji kamuoja tiek mažus vaikus, tiek suaugusius. Pirmąkart alergija gali užklupti bet kokiame amžiuje. Vieniems pasireiškia pavieniai alergijos simptomai kaip sezoninis konjunktyvitas - akių uždegimas. Paprastai sergančiajam akys parausta, peršti, ašaroja, bijo šviesos ar net skauda.
Dar viena pavasarį paūmėjanti alergija – rinitas.
Paprastai tariant, tai yra stipri sloga, lydima daugkartinio čiaudulio. Esant rinitui paburksta ir tinsta, niežti nosis. Kitus kankina kompleksinė alergija – šienligė. Ji pasireiškia konjunktyvitu, rinitu, taip pat pakilusia temperatūra, galvos skausmu, gali perštėti ir niežėti gerklę ar gomurį. Dažnai vaikams atpažįstama Kvinkės edema – dilgėlinė, kurios metu vos per keletą minučių ištinsta vokai, lūpos, ausų kaušeliai, juos niežti ir degina. Sergant šienlige pasireikšti gali ir sezoninės žiedadulkių astmos bei kiti požymiai. Vasarą intensyvėjant saulei, kai kuriems pasireiškia saulės dilgėlinė – A tipo ultravioletinių spindulių sukelta alergija.
Pasireiškus šiems požymiams, svarbiausia kreiptis į gydytoją - alergologą. Geriausia tai daryti vėlyvą rudenį, pasibaigus žydėjimui ir nukritus lapams. Jis nustatys alergijos kaltininkus, patars ko vengti, o esant reikalui, skirs medikamentus.
