Kai vyresnis negu penkerių metų vaikas nuolat šlapinasi į lovą, reikia ieškoti priežasčių. Ir jokiu būdu neieškoti kaltų – čia niekas nekaltas!
Kartais Naktinės enurezės diagnozė (nevalingas vaiko šlapinimasis į lovą) tėvams sukelia dvejopus jausmus, iš kurių vienas – kaltės jausmas.
Tėvai jaučiasi kalti, kad „kažką daro ne taip“, kad tai yra šeimos auklėjimo ar elgesio su vaiku pasekmė.
Tėvai tikrai neturėtų jausti kaltės jausmo. Jie čia niekuo dėti, - sako „Mamyčių klubo“ Latvijoje psichologė D. Zandė.
Paveldimumas
Jei abu tėvai vaikystėje šlapinosi naktimis į lovą, rizika, kad jų vaikui bus panašiai, yra didžiulė. Yra 77 procentų tikimybė, kad tai pasikartos jų vaikui.
Jeigu naktimis ūgtelėjęs vaikystėje šlapinosi vienas iš tėvų, ši rizika sudaro 44 procentus. Jeigu tėvai (ir jų giminėje) vaikystėje neturėjo panašių bėdų, tikimybė, kad taip nutiks jų vaikui yra vos 15 procentų. Taigi, apibendrinant paveldimumo klausimą, galima pasakyti taip: „Jūsų elgesys ir vaiko auklėjimo stilius čia niekuo dėtas. Taip gali nutikti su bet kokiu vaiku!
Vaikas dėl to nekaltas!
Kaltės jausmas neturėtų varginti ir vaiko. Tai tikrai nėra gėda, o gana dažna vaikų problema. Tai nereiškia, kad jūsų vaikas yra blogas ir turi prisiimti dėl to kaltę. Atminkite - vaikas daro tai nesąmoningai ir kaltindami jį sukelsite vaikui papildomą stresą, atsiras kaltės jausmas.
Psichologė sako, kad savo praktikoje yra sutikusi tėvų, kurie „baudžia“ vaiką, liepdami miegoti jam šlapioje lovoje, arba kiti, ryte radę šlapią vaiko lovą, supykę baksnoja jį veidu į šlapias paklodes, sakydami „Ir vėl tu!...“
Taip elgdamiesi tėvai tik blogina situaciją ir sukelia papildomų problemų. Geriausia, ką tėvai gali padaryti tokiu atveju – nusiraminti patys, nuraminti ir padrąsinti vaiką bei ieškoti pagalbos. Nereikia tikėtis, kad problema praeis savaime, visada verta pasirodyti specialistams ir išgirsti jų nuomonę.
Priežastys - ne psichologinės
Žmonės klaidingai mano, kad naktinės enurezės priežastis – psichologinė (vaiko patiriamas stresas). Iš tiesų dažniausia priežastis – fiziologinė, todėl reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o ne psichologą.
Psichologinės priežastys dažnesnės esant antrinei enurezei. Antrinė enurezė atsiranda tada, kai vaikas ar paauglys nesišlapino į lovą (bent 6 mėnesius), o tada vėl ima šlapintis. Ji tesudaro maždaug 25 procentus visų enurezės atvejų.
Tuo tarpu dažniausiai pasitaiko pirminė enurezė. Tai reiškia, kad vaikas šlapinasi į lovą nuo kūdikystės, nėra išmiegojęs pusmečio sausas. Ir šios, pirminės enurezės, priežastys dažniausiai yra fiziologinės (medicininės).
Daugiau informacijos apie naktinę enurezę rasi specialiame "Mamyčių klubo" puslapyje -
http://www.mamyciuklubas.lt/dry-nites/
