Kūdikio laukimas, gimimas, mielas angelėlio veidelis, putlios rankytės, saldus miegelis. Deja, realybėje viskas daug sudėtingiau. Tačiau kažkodėl labai mažai knygų, pasakojančių apie tikrąjį vaiko auginimą. Realybę. O knyga „Perskaitykite, kol Jūsų vaikai neišvarė jūsų iš proto“ aprašo tą sunkųjį kelią, kurį tenka nueiti auklėjant vaikus. Autorius, psichologas, prisipažįsta, jog kartais pats nežino, kaip susitvarkyti su savo sūnumi. Knyga parašyta žaismingu stiliumi, juokinga, sarkastiška.
Kalbėdamas apie miegą, autorius toleruoja daugelio pamėgtą metodą, kai vaikui leidžiama išsiverkti. Aš tokio metodo negaliu ir įsivaizduoti, turbūt todėl mano vaikas, kuris jau nebėra kūdikis, vis dar dažnai pabunda naktimis... Arba persikrausto pas mus į lovą. O knygoje aprašytas atvejis, kai aštuonerių metų berniukas vis dar miega su mama, o tėčiui tenka eiti į vaiko lovą. Kol psichologas kartu su tėvais neišsprendžia šios problemos – pasako, kad kol nemiegos savo lovoje, negalės žaisti pamėgto futbolo. Problema greitai išsisprendė.
Dėl vaiko nevalgymo yra pateikiama viena paprasčiausia taisyklė – išalkę vaikai valgo. Pabandykite. Kita taisyklė, kai vaikai nenori tam tikrų maisto produktų – dvidešimt kartų atstūmė, suvalgys. Ir dar – vaikai turi nustoti valgyti, kai pajus sotumą, o ne kišti, kol lėkštė bus tuščia.
Už vaiko nepaklusnumą ir nusižengimus, siūloma taikyti „Lemties kopėčių“ metodą. Jo esmė – už [prasižengimus vis ankstinamas ėjimo miegoti laikas. O juk žinome, kokia vaikui kančia eiti anksti miegoti.
„Mes prirašome tik pirmuosius jų (vaikų) gyvenimo puslapius, toliau daugybė tuščių lapų. Netrukus vaikai perims iš mūsų plunksnas ir tęsinį rašys patys.“
O mūsų didžiausia pareiga, išmokyti vaikus būti gerais žmonėmis.
