Naktinis šlapinimasis į lovą, naktinė enurezė - viena iš dažnai pasitaikančių vaikų bėdų.
Dažniausiai diagnozuojama yra pirminė enurezė – tai pasikartojantis ir nekontroliuojamas šlapinimasis naktį. Pirminė enurezė diagnozuojama tada, kai vaikams šlapimo pūslės kontrolė „šlubuoja“ nuo vaikystės ir jie sausi nėra išmiegoję ilgiau negu šešis mėnesius.
Skirtingai antrinė enurezė diagnozuojama tada, kai vaikas, jau išmokęs daryti į tualetą ir sėkmingai tai daręs netikėtai ima šlapintis į lovą.
Tėvai naktinį šlapinimąsi į lovą neretai „nurašo“ sunkiam vaiko charakteriui, tingumui, lepumui. Visiška netiesa. Priežasčių reikia ieškoti kitur.
Pagrindinės priežastys:
- Nesubrendusi nervų sistema
Viena dažniausių priežasčių – vėluojantis vaikų neurologinis vystymasis, kitaip sakant, pakankamai nesubrendusi nervų sistema.
Kai šlapimo pūslė yra pilna ir ją reikia „ištuštinti“, ji siunčia pranešimą į smegenis. Itin giliai miegantys maži vaikai vaikai nesugeba pabusti ir priimti „pranešimo“.
Vaikai kietai miega naktį ir nesugeba kontroliuoti pilnos šlapimo pūslės, nepabunda naktį nueiti į tualetą ir prišlapina lovytę.
- Paveldimumas
Jeigu šeimoje panašių bėdų vaikystėje turėjo tėtis ar mama, rizika tą patirti vaikui didėja. Tarkim, kad nei tėtis, nei mama būdami vaikais nesišlapino į lovas. Tad jų vaikui tokia tikimybė lygi 15%.
Jeigu vaikystėje šlapinosi vienas iš tėvų, vaiko rizika išauga iki 40%.
Jeigu abu tėvai turi panašios patirties, tikimybė, kad vaikas turės naktinio šlapinimosi problemų, didėja iki 75%.
- Hormono trūkumas
Kai kurie vaikai šlapinasi į lovą, nes jų organizme per mažai tam tikro hormono, kuris susijęs su išskiriamo šlapimo kiekio gaminimu mūsų organizme. Naktį šio hormono išsiskiria daugiau, tad gaminamas mažesnis šlapimo kiekis.
Jeigu minėto hormono pas vaiką trūksta, šlapimo pagaminama daug, pūslė pilnėja ir... avarija. Gali būti, kad vaikui augant ir didėjant hormono koncentracijai, vėliau naktinis šlapinimasis išnyks savaime.
- Raidos sutrikimai
Vaikai, turintys psichomotorinės raidos sutrikimų (įvairūs genetiniai apsigimimai, pvz., Dauno sindromas ir panašiai). Riziką didesnę turi didelio laipsnio neišnešiotukai (gimę itin labai anksti ir labai mažo svorio), hiperaktyvūs vaikai, turintys emocijų ir elgesio sutrikimų.
Pavyzdžiui, jei vaikui diagnozuotas hiperaktyvumo sindromas, tikimybė turėti „šlapios lovos“ problemą didesnė tris kartus, negu vaikui, neturinčiam hiperaktyvumo sindromo.
- Gėrimai ir maistas
Gėrimai ir maistas taip pat turi įtakos. Ypač turintys daug kofeino gėrimai, citrusinių vaisių gėrimai, energetiniai gėrimai, šokoladas skatina inkstus gaminti daugiau šlapimo, taip pūslė itin apkraunama.
- Ligos ir infekcijos
Mažiau negu 10 procentų enurezija sergančių vaikų šlapinasi į lovą dėl fizinių trūkumų, pavyzdžiui, jų šlapimo pūslės tūris mažesnis, negu norma. Mažiau negu 5% pirminės enurezės atvejų sukelia liga, labiausiai paplitusi yra šlapimo takų infekcija.
Dar įtakos didesnei naktinio šlapinimosi rizikai turi cukrinis diabetas, lėtinis vidurių užkietėjimas bei apnėjos (tam tikras miego sutrikimas, kai vaikai trumpam „pamiršta“ kvėpuoti).
- Stresas ir kitos psichologinės priežastys
Tėveliai klysta manydami, kad pagrindinė naktinio šlapimo nelaikymo priežastis - psichologinė. Pirminės enurezės atveju psichologinės priežastys nėra svarbiausios.
Tėvų skyrybos, naujas šeimos narys, darželis ar pradinė mokykla, artimojo mirtis yra nereta antrinės enurezės priežastis. Bet ne pirminės.
