Laukimas... ilgas ir beribis

Neseniai buvo dukrytės koncertas senelių namuose. O šios eilės gimė, vos tik išgirdau senolių eiles. Jos liejosi tarsi upelis iš gilios pasąmonės.

Senolių laukimo džiaugsmas ir nuoširdūs jausmai, giesmės ir nuostabus mokytojos balsas privertė susimąstyti apie tai, ką mes jau praradome ir kas dar mūsų laukia.

Laukimas ilgas ir beribis

Ant sparno balto nusileis.

Palaiminta širdim mes laukiam

Kada stebuklas išsiskleis.

Jau žemę dengia baltas sniegas,

Languos jau žybsi nuostabi dvasia.

O ant eglutės tyliai spindi,

Ištryškus ašara karšta.

Kada uždegsim žvakę paskutinę,

Ant stalo dengto balta staltiese.

Sudėję rankeles mes maldai,

Prisiminimuose paskęsime.

Man atmintį visad išliks -

Visa šeima rankas sudėjus,

Maldelė vaiko nuoširdi,

Ir tu, močiut, tokia švelni.

Palaiminki tu mūsų šeimą, Atpirkėjau

Išgirsk maldos žodžius karštus.

Išgirsk ir išklausyk to vaiko maldą

Mes laukiam to stebuklo jau seniai.

Poezijos konkursas - Neišsakytos mintys ir jausmai