Istorinės žinios apie Lietuvą, krašto apsauga, Lietuvos kariūnų kasdienybė ir daugybė eksperimentų sugulė į vieną knygą. Renatos ir Lauryno Česūnų kūrinys „Mėgintuvėlis kariuomenėje“ (leidykla „Nieko rimto“) pasirodė visai ne dėl dabartinės geopolitinės situacijos, o iš tėvo noro sukurti istoriją sau ir sūnui. Apie tai ir kalbamės su vienu autorių – Laurynu Česūnu.
Pirmoji knyga tokia švelni, apie keliones, kristalus ir spalvotas gėles... Antrosios tema visiškai kitokia – kariuomenė. Kaip taip nutiko?
Kiekviena mūsų pasaka yra skirta mūsų sūnui. Jos turinys, tema yra parenkami taip, kad patiktų Lukui. „Mėgintuvėlio kelionės“ buvo rašoma kai sūnui buvo dar tik 3 metukai, todėl ji švelni, žaisminga. Po pirmos pasakos aš paklausiau sūnaus:
- Kuo tu užaugęs būsi: karininku ar chemiku?
Lukas, be abejonės, norėjo būti chemiku. Juokėmės su visa šeima. Teko susikaupti ir parašyti vyrišką pasaką „Mėgintuvėlis kariuomenėje“, kaip aš dabar vadinu – tėčio ir sūnaus knygą. Kodėl tėčio ir sūnaus? Todėl, kad ten apstu vyriškų dalykėlių. Manau, kad kiekvienas tėtis turėtų išmokyti savo atžalas užkurti laužą, o jei tai yra daroma be degtukų, tai dar smagiau. Mamoms labai patinka pasakos dalis, kurioje vaikui kalbama apie vertybes: kad jis turi būti drąsus, sąžiningas, žingeidus. O svarbiausia, kad mūsų vaikai yra supažindinami su valstybiniais simboliais, svarbiais Lietuvai istoriniais įvykiais.
Kaip supratau, Jūsų sūnus jau svajoja tapti išradėju.
Mūsų sūnus save vadina LEGO genijumi, jis kurs robotus. Jo aistra yra konstravimas, jis labai gerai mato trimatį vaizdą. Jam taip pat patinka eksperimentai, jis daug klausinėja, tuo pačiu pastebėjome, kad išgirstus faktus stengiasi savaip juos interpretuoti.
Iš kur visos žinios apie Karo akademiją?
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – tai ta vieta, kur aš supratau, ką reiškia būti kariu. Jau 9 metai, kai esu vienaip ar kitaip susietas su šia vieta. Aš ją sėkmingai baigiau, o dabar perduodu sukauptas žinias būsimiems karininkams.
Jūs su žmona esate patriotai?
Žodis patriotas šiais laikais yra labai madingas, daugelis net nesigilina, ką jis reiškia.
Patriòtas (gr. patriōtēs – tautietis, tėvynainis) – žmogus, atsidavęs savo tautai, tėvynei, pasiryžęs savo interesus paaukoti jos labui¹. Mums rūpi Lietuvos ateitis, mes labai daug ir dažnai apie tai mąstome. Aiškiname savo sūnui, kodėl reikia mylėti Lietuvą. Taip, mes galvojame, kad esame patriotai.
Ar susiduriate su nuomone, kad vaikams nelabai tinka tokios temos kaip karas?
Karo tema yra labai populiari šiuo metu. Pasikeitusi geopolitinė situacija privertė visus permąstyti savo vertybes. Kai kurie tėvai labai jautriai reaguoja, jie yra persisotinę ir stengiasi apsaugoti savo artimuosius nuo šio žodžio. Kiti džiaugiasi, kad atsirado kūrinys, kuris leidžia supažindinti jauną skaitytoją su karių kasdienybe, pratybomis.
Pereikime prie kito knygos aspekto. Su eksperimentais susiduriate turbūt kasdien... Yra buvę nelaimingų nutikimų?
Kasdien gal ir nesusiduriame, bet nelaimingų atsitikimų būna. Žinoma, gerąja šio žodžio prasme. Mes sakome „palik vaiką vieną ir sužinosi, ką reiškia žodis eksperimentas“. Mūsų sūnus visai neseniai, mums ryte išeinant iš namų, užsimanė padaryti eksperimentą... Jo perkalbėti nepavyko, galėjome išvažiuoti į darbus tik tada, kai jis užbaigė. Mes pavėlavome. Šaunus buvo eksperimentas...
Kaip gimsta naujas eksperimentas?
Parengti eksperimentus pasakai ne tokia ir paprasta užduotis, nes labai daug jų nėra. Svarbiausia užduotis yra juos atrinkti pagal pasakos tematiką. Juk jie turi sietis su tekstu. Eksperimentų ieškome visur, kur tik įmanoma. Padeda ir internetas, ir knygos. Dažnai tenka juos pritaikyti, kad būtų saugesni vaikams.
Dėkojame Laurynui už pokalbį ir linkime, kad neišsektų įkvėpimas kurti unikalias knygas mažiesiems chemikams ir išradėjams.
