Lietuvos vartotojai pamažu pratinasi skaityti etiketes, o gamintojai ir tiekėjai – teisingai jas sudaryti.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) specialistai, analizuojantys į Lietuvą iš trečiųjų šalių teikiamų maisto papildų etiketes, tvirtina, kad netvarkos šioje srityje dar nemažai. 68 proc. tokių etikečių neatitinka teisės aktų reikalavimų.
2011 m. VVSPT gavo 940 pranešimų apie maisto papildų, pagamintų trečiosiose šalyse, pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką. Didžioji jų dalis pagaminta Rusijoje (41,5 proc.) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (38,1 proc.). Kur kas mažiau papildų atkeliauja iš Ukrainos (4,2 proc.), Kanados (4,1 proc.), Kinijos (3 proc.) ir kt.
Pasak VVSPT specialistų, beveik 68 proc. etikečių neatitiko teisės aktų reikalavimų. Jas sudarant dažniausiai nusižengiama Lietuvos higienos normoms „Maisto produktų ženklinimas“ ir „Maisto papildai“.
„Etiketėje neteisingai nurodomas maisto papildo tinkamumo vartoti terminas, neparašoma, kad sudėtyje yra saldiklių. Pasitaiko papildų su maisto priedais, vitaminais ir mineralais, kurie negali būti naudojami maisto papildų gamybai. Kai kurie tiekėjai nepaiso draudimo etiketėse pateikti teiginių apie maisto papildo maistingumą ir sveikatingumą, neteisingai nurodo sudėtinių dalių pavadinimus, – vardija Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyr. specialistė Evelina Venckevič. – Siekiame, kad papildai su klaidinančia informacija, kartais net galinčia pakenkti vartotojų sveikatai, iš karto atsidurtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akiratyje, kuri pasirūpintų, kad jei nepasiektų prekystalių.“
Ar Jums svarbu, kokioje šalyje pagamintas maisto papildas? Ar atkreipiate dėmesį į tai?
