Riba tarp laisvės ir įkalinimo - lyg plona trapi linija. Mes įsitikinę, kad jos niekada neperžengsim. Šios moterys kažkada galvojo taip pat, jog niekada nepaklius į įkalinimo įstaigą. Mamyčių klubas apsilankė kitoje aukštųjų sienų pusėje ir išklausė tikrų moterų istorijų, apie kurias garsiai nemalonu kalbėti.
Moterų kalėjimas – vienintelis toks Latvijoje
Niūrioje kalėjimo teritorijoje Latvijoje stovi namas, kuris ir įkalinimo vieta, ir prieglobstis.
Moterų įkalinimo įstaigoje mamos ir vaiko skyriuje gyvena kalėti nuteistos moterys. Jos čia gyvena su savo vaikais. Viena iš jų – čia jau metus, kita dvejus, o kai kurioms prieš akis dar ketveri metai. Tačiau prieš pasmerkiant jas, įsiklausykime – juk tai žmonių gyvenimo istorijos, kurie visai šalia mūsų, tik kitoje aukštų sienų pusėje.
Moterų kalėjimas – vienintelis toks Latvijoje. Šiuo metu jame kiek mažiau nei 300 įkalintųjų. Daugelis jų – mamos. Tačiau tik 11 iš jų turi galimybę čia būti kartu su savo mažaisiais Mamos ir vaiko skyriuje. Įstatymo numatyta tvarka, Latvijoje tik mažylis, neturintis 4 metų, gali būti šalia mamos nelaivėje.
Vaikas su mama kalėjime gali būti iki 4 metų amžiaus
Liana į įkalinimo įstaigą pakliuvo tuomet, kai laukėsi. Jaunėlė dukrytė Valerija butent čia, nelaisvėje ir gimė. Deja, kai vaikui sukanka ketveri, o mamos laikas, skirtas bausmei atlikti, dar nėra pasibaigęs – jam ieškoma kita šeima. Galimybė padėti tokioje situacijoje suteikiama giminaičiams. Jie gali pateikti dokumentus vaiko globai, blogiausiu atveju šie vaikai iškeliauja į vaikų globos namus.
Kasdienybė tarp kalėjimo sienų diena iš dienos atsikartojanti – vienu ir tuo pačiu metu čia yra keliamasi, patiekiamas maistas, einama pasivaikščioti, ilsimasi. Patalpų priežiūra, drabužių skalbimas – pačių nuteistųjų prievolė.
Sava tvarka ir griežtos taisyklės
Čia, moterų kalėjime, specifinė tvarka ir taisyklės. Jos numatytos įstatymu, vienok, gyvenimas diktuoja savas taisykles, tad kalėjime kalbama rusų kalba.
Latvijoje įstatymai nubrėžia gyvenimo tvarką tokioje įstaigoje, netgi ir tai – kiek kartų nuteistoji turi teisę praustis. Maitinimo ir materialinio įkalintųjų gerbuvio taisyklėse nurodoma, kad nuteistosios moterys kalėjime maudytis duše ar vonioje gali kartą per savaitę, jai priklauso vienas tualetinio popieriaus ritinėlis per mėnesį, 100 gramų ūkiško muilo, 10 higieninių paketų. Per metus jai išduodamas vienas dantų šepetėlis. Na, o dušo želė, pavyzdžiui, visai nepriklauso.
Susitikimai su artimaisiais ar telefoniniai skambučiai – taip pat ribojami.
Ilgieji pasimatymai trunka nuo 24 iki 48 valandų, trumpieji 2 valandas. Vienoms moterims suteikiama teisė į ilgus pasimatymus 5 kartus per metus, kitoms 8. Telefoninių pokalbių kiekis priklauso taip pat skirtingas – vienoms tai 2 skambučiai per mėnesį, kitoms 8.
Labai liūdna, tačiau prie įėjimo į moterų kalėjimą eilės, norinčiųjų aplankyti, nesidrieka. Vyrai prie kalėjimo vartų nestovi, jie savo moteris kaip taisyklė pamiršta.
Julijos duktė Ksenija gimė nelaisvėje. Dabar jai trys mėnesiai. Mama mokosi auginti dukrytę tarp keturių kalėjimo sienų. Ne visos moterys gali atvirai pasakoti apie savo gyvenimą, o neretai ir jų artimieji nežino apie jų likimo. Dauguma jų mano, jog jos išvykusios į užsienį...uždarbiauti.
Įkalinimo įstaigos darbuotojai pasakoja, jog jaučia nuteistųjų palydinčius žvilgsnius, išeinant namo, juk visos jos svajoja apie laisvę.
Gali įgyti profesiją
Daina Strelevič – kapeliono padėjėja čia, įkalinimo įstaigoje, savanoriaujanti katalikiškoje bažnyčioje. Moterų kalėjime ji patarnauja jau 20 metų. Visą šį laiką moterys jaučiasi su ja kaip su krikšto mama. Juk jai jos gali išsipasakoti, patikėti tai, ko niekam daugiau nesiryžta papasakot. Daina įsitikinus, jog patekusios čia moterys nėra beviltiškos.
Moterų įkalinimo įstaigoje suteikiama tiek medicininė, tiek psichologinė parama ir pagalba. Taip pat yra galimybė įgyti profesiją, pavyzdžiui, tapti virėjo, kirpėjo ar siuvėjo padėjėja. Moterys turi teisę dirbti ir užsidirbti pinigų. Taip pat apgalvoti ir kultūriniai renginiai. Įpatingas įvykis moterų įkalinimo įstaigoje – Mamos diena. Jos proga organizuojamas koncertas.
Deja, šios šventės metu kultūros rūmų salė neretai lieka pustuštė.
Vaikams kalėjimas - tikri namai, nes šalia yra mama
Mažai kas tiki tuo, jog įkalinimo įstaiga gali pakeisti žmogų. Vienok, laikas praleidžiamas kalėjime skaičiuojamas ne valandomis ar dienomis. Jis skaičiuojamas metais, kuomet gali apgalvoti dar ir dar kartą savo gyvenimą. Šie metai ir vaikai gali pakeisti žmogų.
Metai nelaisvėje teka savo vaga...be didelių pasikeitimų. Kasdienėje rutinoje, prie kurios visi prisitaiko. Tačiau vaikai to nepastebi. Jie šypsosi. Žaidžia. Jiems tai – tikri namai. Juk mama šalia. Ir iš tiesų atrodo, kad šios moterys stovi ties naujo gyvenimo slenksčiu.
Kalėjimas kartu su savo mažyliu gerokai skiriasi nuo įprastinio. Mat šios mamos turi galimybę savo vaikams dovanoti meilę ir rūpestį.
Galbūt šių moterų istorijos suteiks galimybę susimąstyti ir mums apie tai, jog gyvenimas ne toks jau paprastas. Skirstyti žmones į gerus ir blogus paprasta, tačiau kiekvieno kelias, o ir patirtis kitokia. Niekas nežino ir to, kas mūsų pačių laukia ateityje. Mus visus šildo viltis...ji padeda mums išgyvenit. Padeda būti mama.
Gyvi pokalbiai ir istorijos iš pačių įkalintųjų lūpų - video siužete.
