Mamyčių klubas atidaro savo FOTOSTUDIJĄ! Interviu su šeimos fotografu Egidijumi. I dalis

Šiltėjant pavasariui Mamyčių klube – vis smagesnės naujienos. To dar nebuvo! Pagaliau Mamyčių klubas turės savo fotostudiją su Šeimos fotografu Egidijumi Kabošiu priešakyje. Tad pirmiausia ir susipažinkime su juo.

Šeimos fotografas Egidijus:

„Dukra tapo didžiuoju mano gyvenimo mokytoju“.

- Internetinėse platybėse esi žinomas kaip Šeimos fotografas. O kokia yra tavo šeima? Papasakok apie save.

-Mano šeima yra žmona Agnė, beveik penkerių metukų dukrytė Agota ir stebuklas, kuris dar pakeliui – laukiame pasirodant šią vasarą. Šeimą suprantu ne tik kaip mažą kelių žmonių ląstelę, man šeima - tai ir brolis Vidmantas, mama Gražina, tėtis Algis, močiutė Vincenta – ką čia – visų neišvardinsi – pirmos ir antros pusbroliai, pusseserės, žmonos tėvai, o taip pat mokytoja Jolanta ir kiti Mokytojai.

Visi jie man yra Šeima, be kurios aš nebūčiau aš. Kiekvienas prisiliečia ir pakeičia. O didžiausias prisilietimas ir pokytis vyko, kai laukėmės ir susilaukėme Agotos.

Kalbu apie tai, jog vaikelio gimimas pakeitė mano gyvenimo būdą, mitybos įpročius, iš esmės pakeitė požiūrį į pasaulį.

{smallpic:1}

-Kas būtent pasikeitė tavo gyvenime?

-Kai žmona Agnė laukėsi, padėjau jai sveikai maitintis. Galiausiai po metų kitų viskas virto į tai, kad esu vegetaras – ir virtuvėje, ir gyvenimo būdu.

Keitėsi įpročiai, vertybės. Gyvenime atsirado joga ir kitos praktikos. Viską vedė noras duoti Agotai tai, ką galiu geriausio. Supratau, kad nėra kito būdo, kaip tik būti pavyzdžiu. Teko atsakyti į klausimą - kokį pasaulį matys mano vaikai, kokius žmones aplinkui, kokius įpročius, papročius. Ieškojome kaip auklėti, kaip gydyti, kaip sirgti :-) Mokiausi, mokiausi, mokiausi....

Taip ir su fotografija. Ėjau į ją pamažu. Kažkada baigęs aktorystės studijas pradėjau dirbti renginių kūrimo ir organizavimo srityje, tačiau ilgainiui pradėjo trūkti asmeninės saviraiškos formų, taip atradau profesionalią fotografiją. Jos mokiausi ketverius metus – bet kaip žinia, tik gyvenimas ir praktika išmoko meistriškumo.

Gimus dukrytei fotoaparato nebepaleidau praktiškai iš rankų turbūt kaip daugelis tėvų. Tačiau su dukryte atsirado ne tik fotografija. Mažoji iš esmės tapo didžiuoju mano gyvenimo mokytoju.

{smallpic:2}

-Ar dukrytę dažnai tenka fotografuoti?

Neseniai peržiūrėjęs archyvus pastebėjau, kad daugiausiai nuotraukų yra būtent Agotos. Iki pusės metų jos nuotraukų yra galybė, galima net kurti atskirais mėnesiais foto knygeles. Tačiau nuotraukų, kuriose esame visa šeima, nėra daug. Panašiai, kaip batsiuvys be batų :)

-O kuo patraukė būtent „Šeimos fotografo“ sritis?

Fotografinė oriantacija į šeimą atsirado gimus Agotai. Anksčau eksperimentavau su visais vaizdais - kas man rodėsi įdomu, tačiau galiausiai suvokiau, kad įdomiausia fotografuoti žmones, šeimas, ypač vaikus.

Šeima yra gyvas organizmas, ją gali fotografuoti kasdien, ji vystosi, gyvena. Nuotraukoje užsifiksuoja tam tikras šeimos gyvenimo, emocijų momentas, kuris kitą dieną būna jau kitoks. Šeimos fotografas gimė natūraliai – susijungus fotografijai ir mano paties šeimos patirčiai.

Gimus Agotai, susidūriau su bene visomis situacijomis, su kokiomis susiduria paprasta šeima norėdama gauti geresnių nuotraukų. Todėl visi gimstantys sumanymai, pasiūlymai yra užaugę kartu, neišgalvoti iš oro.

Toliau nuolant fotografuojant ir bendraujant šeimų rate, natūraliai gimė Šeimos fotografo idėja.

{smallpic:3}

Plačiau apie šią idėją, fotografijos subtilybes bei įdomybes papasakosime kitose interviu dalyse…

Nuotraukos - Giedrės Rein.

Kalbėjosi MK portalo redaktorė Eglė