Vakar klausėme Jūsų, ar tikite vaiko "nužiūrėjimu". Dauguma pasisakiusiųjų atsakėte, kad taip.
Ar verta saugoti naujagimį nuo piktų akių ir galimo "nužiūrėjimo"? Tokį klausimą pateikėme vakardienos dvikovoje. Štai keletas jūsų miničų:
TIKIU
-Manau, kad tame yra tiesios. Kai viena moteris - būtent viena ir ta pati - sutikusi pakalbindavo mano vaiką, tai mergytė po to būdavo kaip pasiutusi. Manau, kad yra žmonių, turinčių piktą akį. (vaivara)
-Aš tikiu, kad tai tikrai ne pramanai . Manau, yra energetiškai stipresnių žmonių, galinčių nužiūrėti, kitaip tariant, turinčių piktą akį. Esu mačiusi, kad norėdamos nuo to apsisaugoti, mamos riša savo kūdikėliams raudoną siūlą ant dešinės rankos riešo . (linalu)
-Aš tikiu, kad galima nužiūrėti. Netgi savas žmogus, pats to nenorėdamas, gali taip padaryti, tarkim močiutė, susižavėjusi anūku ar anūkėle. Pamenu, vyro močiutė sakydavo, kad grįžus iš svečių ar juos išleidus, būtinai kūdikiui reikia veiduką nuprausti. (krisliukas)
-Tikrai tikiu! Ir pačią per vienas vestuves buvo „nužiūrėję“, o mažylį kiek kartų, kol nepradėjau rišti raudono siūlo. (lafe)
NETIKIU
-O aš netikiu, man čia visiški paistalai, žmogaus pasąmonė yra toks dalykas - jei apie kažką galvosi, taip ir nutiks, patys pritraukiame blogį, tad jei tikime, kad nužiūrėjimas kažką reiškia, tai patys ir prišaukiame kažką, o kai netiki, nieko ir nebus. Esu labai skeptiška šiuo reikalu. (zivile)
- Tiesiog čia paties žmogaus įsitikinimo reikalas, saviįtaiga irgi daro savo. Aš netikiu nužiūrėjimais ir kitais žmonių prasimanymais, ir jau ramiai gyvenu 31-u metus. (deimante)
