Pasaka apie lietuvaitę Skaistę

Mūsų laikai. Kartą mažoje Lietuvėlėje, mažam miestelyje gyveno mergina, vardu Skaistė. Ji buvo našlaitė, turėjo tiktai senelę. Gyvenimas jai buvo nepavydėtinas. Ji su senele gyveno mediniam namelyje be patogumų.

Senelė buvo pensininkė, o Skaistė tik baigusi 12 klasių, neturinti jokio darbo. Vienintelis jų gyvenimo šaltinis buvo ūkis. Sunkiai Skaistė dirbo, nuo ryto iki vėlyvo vakaro praleisdavo laukuose, šėrė gyvulius. O po darbų troško tik vieno, krist į lovą.

Bet gyvenimas jos negailėjo, nes į Lietuvėlę atėjo krizė. Seneliai pensiją sumažino, tai vos ant duonos kąsnio užtekdavo. Teko parduoti gyvulius, kad būtų už ką pavalgyti. Skaistė pradėjo ieškotis darbo, bet laisvų darbo vietų nebuvo. Ir vieną dieną rado skelbime, kad reikalingos darbininkės Ispanijoje rinkti apelsinus.

Ilgai Skaistė galvojo ir pagaliau nusprendė išvažiuoti laimės ieškotis svetur. Senelė dar buvo pajėgi savimi pasirūpinti, o pensijos jai užtektų vienai pragyventi.

Vieną rytą Skaistė tarė senelei:

-Senele, išvažiuoju į Ispaniją, ten darbelio yra.

Senelė apsiverkė ir atsakė:

-Būk atsargi anūkėlė, rūpinkis savimi ir kuo greičiau grįžk namo.

Nuėjo Skaistė į agentūrą, susitvarkė dokumentus ir išvažiavo. Svajojo mergina ten daug pinigėlių užsidirbti, o gal ir vaikiną susirasti gera, padoru. Atvažiavusi į Ispaniją jos laukė daug darbo. Bet mergina buvo darbšti, nebijojo sunkaus darbo. Susipažino su naujais žmonėmis, kurių tarpe buvo gerų ir blogų žmonių, kurie norėjo merginai pakenkti.

Švenčių dienomis Skaistė su naujom draugėm išėjo prasiblaškyti į klubą. Ir ten Skaistė pamatė prie baro stovinti vaikiną. Ji negalėjo nuo jo atitraukti akių, nes tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Vaikinas irgi pastebėjo Skaistę, nes ji buvo labai graži.

Taigi nieko nelaukdamas Gediminas pakvietė Skaistę šokio. Jie ilgai šoko, bendravo, kad net pamiršo savo draugus. Bendraudami paaiškėjo, kad abu esą iš Lietuvos, ir tai dar juos abu suartino. Vaikinas vardu Gediminas. Visą vakarą šokę, net nepastebėjo, kad jau išaušo.

Kaip tikras džentelmenas pasisiūlė merginą nuvežti namo, bet ji nesutiko. Tik apsikeitė telefono numeriais. Nes nepasakojo, kad čia dirba. Ji buvo pamelavusi, kad atvažiavo čia pailsėti. Taigi išsikvietė taksi ir išvažiavo.

Prasidėjo darbo savaitė, Skaistė dirbo ir kiekvieną dieną galvojo apie savo mylimąjį. Dienos bėgo, savaitės bėgo. Jau mėnuo praėjo, o skambučio Skaistė iš Gedimino taip ir nesulaukė. Mergina labai nusiminė ir prarado paskutinę viltį, kad dar kada nors pamatys savo princą.

Laikas ėjo toliau, jau praėjo pusę metų. Skaistė surinko pakankamai pinigų mokslams ir šiokiam tokiam būstui. Ir susiruošė atgal į Lietuvą. Bet vieną dieną į apelsinų plantacijas atvažiavo jos ieškoti Gediminas. Jis ją pamatė ir šaukė:

-Skaiste!

Mergina sustingo išgirdusi Gedimino balsą, atsisuka ir pamato jį bėganti link jos. Skaiste meta apelsinus ir bėga į jo glėbį.

-Skaiste, pagaliau tave radau, galvojau niekada tavęs nepamatysiu. Pamečiau tavo telefono

numerį. Bet po ilgų ieškojimų suradau taksistą, kuris tave aną vakarą vežė ir jis pasakė kur tave nuvežė.

-Negaliu patikėti, kad tu mane radai, atleisk, kad pamelavau, kad čia atvažiavau ilsėtis.

Gediminas nusišypsojo ir pasakė, kad atleidžia. Taip jie susitiko antrą kartą ir kartu išvažiavo namo į Lietuvą.

Už savo uždirbtus pinigus jie nusipirko namą, seną žemelę pardavė, o senelė atsikraustė pas anūkę. Skaistė įstojo į aukštąją mokyklą toliau mokytis ir tuo labai patenkinta. O po mėnesio pora susituokė ir laimingai gyveno.

Apie naują konkursą skaityk čia:

Sukurk Mamyčių klubo pasaką!

Du šauniausių pasakų autoriai gaus po kremą-tepalą Altermed Panthenol. Jo sudėtyje yra 5% D-pantenolio. Jis skirtas apsaugoti ir atgaivinti odą, padeda slopinti odos uždegimą.

{pic:tepalas}