Pasikėsinimas į Valstybės pamatus

„Pasikėsinimas į Valstybės pamatus“

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija mato būtinybę reaguoti į sveiku protu sunkiai suvokiamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos atitikimo Konstituciją.

Nesuvokiama, kaip mūsų šalies Konstitucinis Teismas gali teigti, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje teigiama:

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį <...><...>

Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

Lieka visiškai neaišku, kuo remdamasis Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“.

Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, šeima galima laikyti bet kokią „tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais“ susijusią asmenų grupę, pvz., tris vaikinus, gyvenančius viename bendrabučio kambaryje, ar vyrą su žmona ir jų meilužius ir t. t. ir pan. Ir visa tai – teisiškai tolygu įsipareigojusių sutuoktinių santuokai?

Galiausiai (o gal pirmiausiai?!), ar toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas neatveria kelio homoseksualių, transseksualių ir kitokių lytinių orientacijų asmenų partnerystes teisiškai prilyginti santuokinei šeimai bei suteikti jiems galimybę įsivaikinti?

Apgailestaujame, kad Konstitucinio Tesimo nutarimas neįneša aiškumo, bet atvirkščiai – visiškai sujaukia socialinę tvarką: užuot pateikęs galutinius teisinių santykių išaiškinimus, Teismas įsivelia į emocinių ryšių narpliojimus ir mūsų tautos moralinių vertybių perkainojimą, destabilizuojantį visuomenę, pažeidžiantį šeimų autonomiškumą ir asmens laisvę, nes pagal tokį šeimos apibrėžimą, net neketinantys tapti šeima sugyventiniai automatiškai ja taptų, šeimos ribos liktų visiškai neaiškios, o sutuoktiniai būtų teisiškai diskriminuojami.

Todėl manome, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, besikėsinantis sugriauti šeimos institutą – valstybės ir visuomenės pagrindą – neabejotinai kėsinasi ir į pačios valstybės pamatus. Lietuvos istorinė patirtis liudija, jog net netekus valstybingumo, uždraudus kalbą, bet likus gyvybingai šeimai, mūsų tauta išliko.

Todėl kreipiamės: į Lietuvos žmones, kviesdami telktis, viešai reikšti savo nuomonę, kreiptis į savo išrinktus Seimo narius; į politikus, ypač – Lietuvos Respublikos Seimo narius, kad jie imtųsi visų įmanomų teisėtų priemonių, siekiant išsaugoti tvirtus šeimos, visuomenės ir valstybės pagrindus, o sykiu ir mūsų visų saugią ateitį. 

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos inf.