Tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje gana ilgai buvo daugiausia vaikų, kurie kenčia nuo bendraamžių patyčių ir jaučiasi nelaimingi.
Kaip alfa.lt teigė psichologas ir Viešosios įstaigos „Vaikų linija“ vadovas Robertas Povilaitis, padėtis pastaruoju metu po truputį pradėjo gerėti, tačiau Lietuvos rodikliai tebėra vieni blogiausių.
Smurto bei patyčių mažinimo Lietuvos mokyklose propaguotojas R.Povilaitis prisiminė prieš septynerius metus girdėtą vienos mokytojos pasakojimą apie moksleivį, nuvažiavusį į stovyklą Švedijoje ir kažkokiu būdu pasityčiojusį iš ten stovyklavusių vaikų.
Švedai jį iš karto išsiuntė namo. Lietuvoje, pasak psichologo, ko gero, dar būtų apsieita kalbomis: ką padarysi, juk pasitaiko, kad vaikai vieni kitus niurko, skriaudžia. Švedijoje toks elgesys vertinamas kaip visiškai nenormalus. Negalima skaudinti, žeminti, pravardžiuoti kitų. Toks požiūris po truputį ateina ir pas mus.
Patyčių problema ilgą laiką buvo ignoruojama ir politikų, ir pačių mokyklų. Tačiau nuo 2007-ųjų padėtis pradėjo gerėti, kai tarptautinėje konferencijoje buvo pasiektas susitarimas, kad problemą reikia spręsti.
Lietuvoje pradėtos taikyti pasaulyje pripažintos veiksmingos priemonės. Pavyzdžiui, „Olweus patyčių prevencijos programa“. Ją sukūrė norvegų mokslininkas prof. Danas Olweusas, pirmas pasaulyje įvardijęs ir aprašęs šią problemą. Programa taikyta daugybėje kraštų ir, kaip rodo rezultatai, padėjo sumažinti agresiją mokyklose.
Pasak psichologo, tėvus taip pat reikia mokyti, kaip auklėti savo vaikus, nes jie paprastai auklėja taip, kaip išmano, kaip galbūt buvo auklėjami savo tėvų ar senelių. Nemažai šeimų taiko savo vaikams ir fizines bausmes, manydami, jog tai viena iš auklėjimo priemonių.
Ką jūs apie tai manote? Ar taikote fizines bausmes savo vaikams?
