Pažvelgus į bundantį gamtovaizdį, besiskleidžiantį pumpurą, žiedą - taip ir knieti kurti, kurti, kurti... Norisi rėkti visa gerkle: MYLIU TAVE, GYVENIME! MYLIU TAVE, PASAULI...
Taip norisi nors menka kruopelyte prisidėti, kad pasaulis taptų gražesnis...
Žadina saulė miegantį pumpurą,
Skleidžiasi žibuoklė miško pakrašty...
Moja beržas šakomis nusvirusiomis,
Šaukia spindulį, kad savą gyvastį praskleist.
Kur tik tai pažvelgsi - gamta šypsos...
Norisi jai atsakyti tuo pačiu.
Liesti žolę, medį, žiedą, smilgą,
Kvėpti tyro oro ir gėrėtis šiuo grožiu įstabiu...
Šypsosi Žemė mūsų didinga...
Skleidžia gražiausią paletę spalvų.
Geria godžiai spindulį kiekvieną,
Kelia pavasariui savus vaikus.
Aš išbučiuosiu žemę žemelę!
Skleiskis, puoškis po žiemos vargų!
Džiugink, Žeme - paukštį, žmogų, vabalą.
Priimk į glėbį savo vaikus...
Su meile, mama Sigita (regina)
Labai gražios mintys ir nuotraukytės 😉 🌷
grazios mintys ir nuotraukos liuks 😀
👍
ilgai galvojau.... gal nepavelavau i traukini☹
redakcijai rasiau laiska, jog noriu buti atsakinga uz pozijos skilti.......😉 gal leis 😃
tik dabar pamaciau, jog ideta😀 aciu mamukai uz pagyras.... taip robke, tu nuostabi kureja...
Gražios eilės Sigita 😀 ir foto super derinys 😉 Aš ir kuriu, kai laiko turiu 😀
ir nuotraukos, ir eilės nuostabios 😉
👍 😀
kaip miela😀
labai patiko 😀
Labai grazu,as taip nesugebeciau 😀
labai grazu 😀
kuribinga! 😀 Ir miela skaityti! 😀
Labai gražu:}ir nuotraukos super😀
Kaip miela ir gražu! Šaunuolė.