Šiemet sausis Lietuvoje bus šiltesnis nei įprasta, o didesnio orų atšalimo sulauksime tik mėnesio pabaigoje, prognozuoja klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis, rašo delfi.lt
- Gruodis buvo šaltas, sniegingas, metų pradžia – šiltoka. Koks bus sausis, ką galima prognozuoti?
- Ilgalaikės prognozės – pats sunkiausias uždavinys meteorologams. Deja, reikia pasakyti, kad šis uždavinys dar neišspręstas – patikimų metodų, kuriais būtų galima nustatyti ateinančių kelių mėnesių orus ir tiksliai numatyti, kokios ir kokioje vietoje anomalijos įvyks, dar nėra. Bet tokie preliminarūs, eksperimentiniai moksliniai prognostiniai skaičiavimai atliekami. Jais remiantis, galima šį tą pasakyti.
Lietuvoje ilgalaikės orų prognozės dažniausiai sudaromos remiantis Europos vidutinės trukmės prognozių centro duomenimis. Pagal šio centro pateiktą prognozę, galima teigti, kad sausis turėtų būti visai šiltas. Pirmosios trys jo savaitės klimatinę temperatūros normą viršys net keliais laipsniais. Numatoma nuliui artima temperatūra ar net 1–2 laipsniai virš nulio. Paskutinę savaitę jau turėtų atšalti.
- Jeigu prisimintume pernai metų žiemą, tik antroje sausio pusėje smarkiai atšalo. Klimatologai tokių dalykų neprognozavo. Pagal kokius klimatologinius požymius galite prognozuoti, kad šiemet sausis bus pošiltis?
- Požymių yra įvairių. Pirmiausia, labai aktyvi ciklogenezė, ciklonų susidarymas Šiaurės Atlante. Kaip tik dabar ši pernaša iš vakarų ir vyrauja visoje Šiaurės Europoje. Ji užgriebia ir visą Baltijos regioną, ši šiluma keliauja net iki Uralo.
Ji susijusi su gana aukštomis temperatūromis, vyraujančiomis visoje šiaurinėje Atlanto dalyje. Ši šiluma plūsta net link Grenlandijos, temperatūros viršijamos ir ten. Gana aukšta temperatūra yra ir į rytus nuo Skandinavijos, keliaujant link Naujosios Žemės. Ten net nesusidariusi ledo danga, kuri vėluoja jau daugiau kaip mėnesį.
Tokių požymių, kad ir atmosferoje, ir vandenyne labai ryškios anomalijos, gausu visame Žemės rutulyje. Štai čia ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sunku numatyti ilgalaikius orus ir sudaryti ilgalaikes prognozes, nes visame pasaulyje labai išaugęs orų anomalumas, ekstremalumas, o ypač – Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose. Labai staigūs atšilimai (vieną tokių turėjome prieš pat Kalėdas, kai praktiškai per parą temperatūra pakito 15 laipsnių), tokie pokyčiai kol kas negali būti numatyti, jei jie yra toliau nei 3 ar 5 savaitės.
- Teko kalbinti pašnekovą, kuris į Lietuvą dirbti atvyko iš Didžiosios Britanijos. Jis teigė esą girdėjęs, kad Lietuvoje vasarį bus ir 30 laipsnių šalčio. Ką galėtumėte pasakyti apie tokias prognozes?
- Tokia prognozė sudaryta pagal 2012 metų analogiją, kadangi tų metų vasaris tikrai buvo labai šaltas. Kai kuriomis dienomis temperatūra buvo nukritusi žemiau 20 laipsnių šalčio. Tokia šalta žiema Europoje jau buvo antroji. Matyt, europiečiai ir jūsų minėtas meteorologas galvoja, kad ir ateityje Europoje gali būti dažnos šaltos žiemos.
Čia toks paradoksalus reiškinys, kadangi apskritai klimatas šyla, ir ypač – Arkties regione. Būtent Arkties regione pakilusi temperatūra lemia anomalią cirkuliaciją Europoje. Tas šaltis iš Arkties regiono žiemą plūsta į Europą, ypatingai – į Vakarų, Vidurio Europą. Kadangi ledų danga šią vasarą buvo rekordiškai maža, temperatūra ten ir dabar 5–6 laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį, matyt, tuo remiantis daroma prielaida, kad ir šių metų pradžioje gali būti tokių šalčio įsiveržimų iš Arkties.
Tačiau tai tik prielaida, galimybė. Mes visada esame ir būsime arti Arkties regiono, ir oro masių įsiveržimas iš tos srities visada yra tikėtinas.
www.lrt.lt
