Praūžė karštas savaitgalis, tačiau kaitra kurį laiką nesitrauks - alins ne tik tvankuma, bet ir didesnis nei 30 laipsnių karštis. Būkite atsargūs ir atidūs!
Tai, kad kasdien reikia gerti pakankamą kiekį vandens, net nereikia turbūt priminti. Ypač turėtų būti atidžios per karščius nėštukės ir vaikai.
Renkantis fasuotą vandenį buteliuose, dažnam iškyla klausimas kokį pirkti: šaltinio, stalo ar natūralų mineralinį. Tai skirtingi produktai. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį, skaitant etiketę?
Šaltinio ir natūralaus mineralinio vandens savybės – panašios
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Lipnicko, vanduo supilstytas į butelius skiriasi skoniu, naudingųjų medžiagų keikiu ir net kvapu. Šaltinio vandeniu vadinamas gėrimas savo savybėmis panašus į natūralų mineralinį vandenį. Mat ir vienas, ir kitas yra požeminis, susidaręs neužterštoje aplinkoje, išpilstytas vandens gavybos vietoje į pakuotes, neapdorotas dezinfekcinėmis medžiagomis. Be to, šaltinio vanduo, kaip ir natūralus mineralinis, yra originalios cheminės sudėties, kurią lemia jame ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ir kitos sudėtinės dalys, naudingos bei reikalingos žmogaus organizmui.
Mineralinių medžiagų kiekis, dėl natūralių priežasčių, kiekvienoje šaltinio vandens partijoje gali būti šiek tiek kitoks, todėl šio vandens cheminės sudėties nereikia nurodyti etiketėje. Tuo tarpu natūralaus mineralinio vandens gamtinės savybės turi išlikti nepakitusios, todėl jo išgavimui ir paruošimui taikomi itin griežti reikalavimai.
Pasak A. Lipnicko, siekiant natūralų mineralinį vandenį apsaugoti nuo mikrobiologinės taršos, iš gręžinio į specialius filtrus ir išpilstymo įrangą jis patenka be sąlyčio su oru. Tokio vandens negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dėti į jį kitų priedų, išskyrus anglies dvideginį. Tad ir išpilstytas į butelius jis išlieka toks pats kaip ir šaltinyje.
Geriame saugų ir kokybišką vandenį
Stalo vanduo nuo šaltinio ir natūralaus mineralinio vandens skiriasi gamybos būdu, tuo pačiu ir naudingomis savybėmis. Kai ant etiketės parašyta „Stalo vanduo“, reikėtų žinoti, kad tai geriamasis vanduo sumaišytas su natūraliu mineraliniu arba šaltinio vandeniu. Daug mineralinių medžiagų turintis vanduo gali būti skiedžiamas geriamuoju arba atvirkščiai, į jį pridedama sausų mineralinių medžiagų. Beje, stalo vanduo neretai aromatizuojamas kvapiosiomis medžiagomis.
„Stalo vanduo gaminamas tikslingai keičiant mineralinių medžiagų sudėtį, kad būti išgauta tam tikra vandens sudėtis ir skonio savybės. Gamintojo įsikišimas ir sudaro esminį skirtumą tarp natūralaus mineralinio vandens ir stalo vandens. Tačiau bet kuris pasirinktas vanduo puikiai tinka kasdieniam vartojimui“, - paaiškina A. Lipnickas.
VMVT Maisto skyriaus specialistas rekomenduoja renkantis fasuotą vandenį, atidžiai perskaityti etiketes ir produktų pavadinimus. O kūdikių maistui rinktis natūralų mineralinį arba šaltinio vandenį, ant kurio etiketės nurodyta, kad produktas „Tinka kūdikių maisto gamybai“.
„Lietuvos prekybos vietose – kokybiškas vanduo. Tą patvirtina kelių pastarųjų metų tyrimų rezultatai. Jie rodo, kad vos 4 proc. iš tirtų mėginių neatitinka aktų reikalavimų ar gamintojo deklaruojamų rodiklių“, - apibendrina A. Lipnickas.
Dėmesio! Mažyliams, kurie žindomi mamos pienu, pasak šeimos gydytojų, vandens prireikia gerokai vėliau.
Žinoma, ir vandenį kūdikiams reikia pasirinkti labai atsakingai. Jeigu perkate mineralinį vandenį, atkreipkite dėmesį, ar jis natūraliai šarminis, gyvas vanduo. Toks tinka net ir kūdikio maistelio ruošimui. Vanduo taip pat turi atitikti visus vaikų mitybos reikalavimus Europos Sąjungoje. Tinkamai parinkto vandens nereikės nei virinti, nei filtruoti.
„Vaikas yra save reguliuojanti „sistema“, todėl ir geria, kiek jis nori. Atskira „grupė“ yra kūdikiai, maitinami tik motinos pienu, be primaitinimo mišiniais. Šiems vaikams papildomai vandens duoti nereikia. O štai mažyliams, kurie maitinami mišriai arba mišiniais, reikia pasiūlyti atsigerti vandens.
„Pabrėžiu, vandens, o ne arbatėlių ar sulčių, nes mes užkrauname organizmą nereikalingais, greitai pasisavinamais angliavandeniais, nereikalingu cukrumi, pripratiname vaiką gerti tik saldžiai ir gauti nereikalingus angliavandenius“, - teigia šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė.
Ar užtenka skysčių?
Nevalgiukai. Visi žinome, jog šis terminas yra apie vaikus, kuriems tėveliai sunkiai įsiūlo ką nors pavalgyti. Mažai geriantys vaikai atskiro pavadinimo lyg ir neturi, tačiau problema nuo to netampa mažesnė. Jos išvengti lengviausia vienu keliu – nuo pirmųjų dienų vaikui duodant gerti nesaldintus skysčius.
„Dvimečiams – trimečiams reikėtų siūlyti atsigerti vandens tiek, kiek jie nori. Vanduo turi būti prieinamas visada, vaikas turi žinoti, kur yra vandenukas, kad galėtų pats atsigerti. Nereikia versti gerti. Ar vandens užtenka, reikia orientuotis pagal vaiko šlapinimąsi. Jeigu jis šlapinasi gausiai – skysčių jam pakanka“, - pataria specialistė.
