Atrodo, su vaiku esame kiaurą dieną (ypač jei mažylis nekeliauja į darželį), bet kai pradedi skaičiuoti ir paaiškėja visai nemalonūs duomenys. Bet tik ne "Mamyčių klubo" mamoms, dalyvavusioms eksperimente!
Labai ačiū visoms rašusioms dienoraščius ir nuoširdžiai skaičiavusioms praleistas minutes su vaikais. Iš tiesų, manau ne viena iš mūsų skaitydama jūsų išgyvenimus nejučiomis palyginome su savimi: ar tikrai ir mes tiek leidžiame laiko ir kaip mes leidžiame tą laiką?
Noriu apibendrinti visų autorių skaičiavimus
Gintarerei:
Vidutiniškai leidžia 6 valandas per dieną, o per savaitę susidaro 42 valandos.
Motinysteveza (nuotraukoje):
išskirtinai dėmesio Milai per savaitę 3 val. 5 min., Deimantei - 4 val. 12 min., abiems - 13 valandų per savaitę.
Varkutukas:
Elzei 20 valandų per savaitę, vyresnėliui Emilijui - 3 valandos.
Ugnyciukas:
Vidurkis - 5 valandos 45 minutės per dieną. Savaitė - 40 val. 15 min.
Astripaprika:
Kiekvieną leidžiamas laikas labai skyrėsi nuo visai nepraleisto laiko iki penkių valandų. Bendrai per savaitę vaikams skyrė 22 val. 15 min.
Karolina_7595:
Minutė į minutę neskaičiavo, bet buvo 2-3 valandos per dieną.
Pypse:
Vidutinškai per dieną - 1 val. 53 min.
Kiekviena skaičiavo labai individualiai, nes neturėjome jokių tikslių kriterijų, kas yra kokybiškas laikas su vaiku. Šį puikų projektą noriu užbaigti dideliu ačiū ir nuostabia Pypses-Evelinos mintimi:
"O mokėti bendrauti su vaiku iš tiesų reikalinga... gera žinoti, kad kas dieną to iš tiesų mokomės ir mes tėvai, ir mūsų augantis sūnus."
AČIŪ!
Tikra tiesa. Tas pats gali buti ir su maziuku vaikiuku, kai mama su juo namuose, bet ne su juo, o isissukusi i ruosos darbus pvz. Taigi labai gerai kartais pasiziureti is salies i save, nes kartais tiesiog esi isisukes i ta rutina ir nepastebi kad to laiko tikrojo su vaiku ir nelabai yra.
Bet iš kitos pusės dažnai būna ir taip, kad grįžti namo po darbo, vaikai po darželių ir tėvai mano, jog vaikai jau savo laiką "pažaidė, pasibuvo, gavo pakankamai dėmesio", NORS JĮ DAVĖ NET NE JIE!!! Tuomet ir supranti iš kur tos septynios minutės...
Butent. Aisku vaikui ir demesio poreikis kinta su amziumi. Kudikiui yra gyvybiskai svarbu gauti 99 procentus demesio, kaip savarankiskam vaikui uztenka valandos kokybisko laiko per savaite. Taigi negalima sakyti, kad jei nedirbanti mama, tai lengva jai kalbeti, arba va dirbanti ir skiria tiek mazai. Viskas juk naturaliai klostosi, maziukai atitruksta nuo tevu, tampa savarankiskesni ir paleidzia tevus i pasauli, jei taip galima issireiksti 😀
Aš irgi pagalvojau, kad labai skiriasi laikas ir dėl vaikų amžiaus (leliukui juk skiri 99% dėmesio) ir situacija su darbu - jeigu vaikas grįžta iš darželio 18 val. tai max. gali skirti 3 valandas dėmesio...
buvo smagu skaiciuoti. Reikes pakartoti ekperimenta, kai pasikeis aplinkybes, pvz iseisiu i darba, vaikas prades lankyti darzeli, jei atsiras antras vaikas 😀
Reikia pastebėti, kad tos mamos, kurios augina kūdikėlius ir visai mažus vaikiukuas, natūralu, kad didžioji dalis dienos skiriama būtent jiems - veikla kartu, užsiėmimais, lavinimu, o štai didesnieji, kurie turi popamokinės veiklos, yra savarankiški apsirengti, nusiprausti, pamokas paruošti, jie ir nėra taip prisirišę prie mamos ar tėčio, nes jau yra didesni, tad ir to laiko skiriama mažiau.
diena -nakti ,visada as su ja ,viska darome kartu😀)