Besirausdama senuose mamos užrašuose radau laikraščio skiautę. Ji - 1975 metų. Tokią datą radau. Pageltusi, apdriskusi, bet su neįkainojamu eilėraščiu.
Jis man labai patiko. Prisiminiau... Kažkada jį man yra deklamavusi mama, mano brangiausia mama. Bet tik tapusi mama, jo prasmę suprantu visai kitaip.
Brangios mamytės, noriu ir jums parodyti šias nepakartojamas, teisingas, gyvenimiškas eiles.
Languose šviesa ištyškus dega,
Išsigražino pūga skruostus.
Jūs ir vėl, jaunavedžiai, nemiegat,
Aš girdžiu nakty žingsnius lėtus.
Nesigėdykit, garsiau kalbėkit,
Tegu virpa nuo pūgos langai.
Kas gi kaltas, kad švelni, bejėgė
Šauks vaikystė naktyje ilgai?
Ko gi verkia ji, nakty pakirdus,
Ir kodėl jai šiąnakt neramu?
Plaka daugiabičio namo širdys
Su jumis - tokiu pačiu ritmu.
Bet jūs patys... Vėl prie lopšio lenkias
Ketvertas akių - Ir vėl tyla.
Rytą mamai paakius paženklins
Nemigos nebylūs ratilai.
Lengva tau darbe arba draugystėj,-
Dienos bėga, rūpesčių daugiau.
Jeigu žemėj nelengva tėvystė,
BŪTI MOTINA - KUR KAS SUNKIAU...
Nesigėdykit, garsiau kalbėkit,
Tegu virpa nuo pūgos langai.
NIEKO TOKIO, KAD ŠVELNI, BEJĖGĖ
ŠAUKS VAIKYSTĖ NAKTYJE ILGAI.
Vasilijus ŠABANOVAS
Mama Sigita (regina)
Labai gražūs žodžiai.... 😀
tikrai lapabi prasmyngos ir grazios eiles, net sirdis suvirpejo beskaitant 😀
prasmingos eilės😀