Kovo 20 dieną kasmet minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris, kitaip dar vadinamas - pavasario lygiadienis, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose.
Lygiadienio metu dienos ir nakties trukmė susilygina. Astronomai lygiadienį apibūdina kaip akimirką, kai Saulė pasiekia vieną iš dviejų ekliptikos (Saulės kelio danguje) ir dangaus pusiaujo (Žemės ekvatoriaus projekcijos danguje) susikirtimo taškų.
Manoma, kad kitados lygiadienis buvo tapatinamas su Velykų švente. Tai rodo išlikęs prosenoviškas paprotys Velykų rytą, saulei tekant, nusiprausti ar net nusimaudyti upelyje, atitekančiame iš rytų, – būsi sveikas, skaistus visus metus. Tačiau saulė pateka tiksliai rytuose tik lygiadienio rytą. Saulė teka upeliu. Vadinasi, abi šventės išties turėjo sutapti.
Nuo šio meto dienos trukmė taps vis ilgesnė už nakties ir vis ilgės iki pat Joninių - trumpiausios nakties.
