Šiandien - baugioji Vaiduoklių šventė

Spalio 31 –ąją dieną švenčiama Vaiduoklių šventė arba Helovynas.

Kartu su Nepriklausomybe Lietuvą pasiekė Helovyno šventė, ypač populiari Amerikoje.

Ji kildinama iš senųjų keltų švenčių, laikų, kuomet lapkričio 1 -oji buvo Naujųjų metų pradžia. Buvo manyta, kad šią dieną po žemę vaikšto mirusiųjų sielos, todėl žmonės, norėdami apsisaugoti, degindavo laužus, persirengdavo, kad būtų kuo amžiau panašūs į žmones ir gąsdindavo dvasias.

JAV šią dieną skaptuojami moliūgai, iš kurių daromi žibintai, taip pat persirengiama įvairiais karnavaliniais rūbais.

„Mamyčių klube“ ne kartą vyko diskusiją apie šią šventę: švęsti ją ar ne. Šį kartą pasistengėme susisteminti jūsų pasisakymus „už“ ir „prieš“.

Taigi, ką manote jūs?

•  „Mes nešventėm ir nematom tikslo švęst, manau, kad tai paauglių šventė. Kai mes buvom jaunesni irgi švęsdavom, o dabar tikrai ne tas galvoje“.

• „Jau kokie beveik 8 metai, kai Helovyno vakarą moliūgu su žvakele puošiam sodą. Man ši šventė labai patinka, tik gaila, kad nerandu bendraminčių. Kai studijavau, buvom su draugėm sumąstę vakarėlį, buvo labai smagu ir linksma“.

• „Man taip pat čia - jokia šventė. Aš tikrai nešvenčiu tokių Helovynų. Bet nesu prieš tuos, kurie švenčia. Puiki galimybė pasilinksminti“.

• Šiaip švenčiam Helovyną, kodėl nepriėmus naujovių? Gi smagu tokios šventės! Svarbiausia nereikia pamiršti ir kitų, mūsų lietuviškų švenčių.

• Aš manau, kad kiekviena tradicija turi savo prasmę... Jei mes suprantame, kodėl tas Helovynas yra, kodėl jis būtent toks, kokia šventės esmė ir tai mums priimtina, tai manau reikia švęsti. Taip turėtų būti su visom tradicijom, kurių esmė jau pamirštama: krikštynų, mamos dienos ar net Kalėdų.

• Jei nesupranti ir nieko nežinai apie tą šventę ar tradiciją, tai ji nebetenka prasmės, lieka tik kvailas išsidirbinėjimas

• Na, manoji naktį iki beveik 5 val. ryto prarėkė, toks tas Helovynas buvo pas mane. Jai pilvuke gurgsi didelis dujų burbulas, kurio ji niekaip neišstena. Jau užmiegam abi, ir staiga tas jos rėkimas prasideda, kuris išgąsdina mane miegančią. baisiau už raganas ir velnius.

• Oi, tas Helovynas... Nelimpa jis man kažkodėl... Bet gal užaugus dukra pripratins.

• Man ši šventė svetima, ir aš jos nešvenčiu.

• Vaikus draugai kalbino eiti po namus persirengus, bet aš neleidau.  

• Pas mus ką tik atėjo Helovyną švenčiantys vaikai. Vyras, girdžiu, centus braškina. Turėsim dvi Užgavėnes per metus.

• Man svarbiau aplankyt kapus, o ne Helovyną švęst.

Tai štai kokios nuotaikos "Mamyčių klube" per Helovyną tvyrojo praėjusiais metais.

O kaip yra šiemet?

Gal kuri mama atpažino savo mintis ir šiemet, pavyzdžiui, pakeitė savo nuomonę?