Pastaraisiais metais daug kalbama apie smurtą prieš vaikus, bet nepaisant visų pastangų, smurto, ypač prieš vaikus, nemažėja.
Labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas“ bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros iniciatyva 2013 m. vasario-balandžio mėnesiais buvo atliktas tyrimas, kaip dažnai Lietuvos gydymo įstaigose dirbantys specialistai susiduria su smurtu prieš vaikus.
Net 43 proc. respondentų nurodė susidūrę su smurto prieš vaikus atvejais. Kad tokių atvejų yra daug liudija ir Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos duomenys, pagal kuriuos, smurtą patyrusių vaikų atvejų skaičius per paskutinius penkis metus augo: nuo 1048 smurtą patyrusių vaikų 2008 m. iki 1261 vaikų 2012 m.
„Tyrimas leido pažvelgti į specialistų, tiesiogiai dirbančių su vaikais, patirtį smurto srityje. Buvo svarbu įvertinti, kas daroma tais atvejais, kai įtariamas smurtas prieš vaiką, – sako dr. Vladas Sniečkus, labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas” įkūrėjas. – Tyrimo dėka pavyko nustatyti, kad penktadalis iš apklaustų gydymo įstaigų darbuotojų praneša apie nustatytus smurto atvejus prieš vaikus tik kartais arba iš viso apie juos nepraneša. Paradoksalu, kad asmenys, turintys galimybių nutraukti smurto grandinę, ne visada ryžtasi imtis veiksmų.“
Apibendrinant šį su gydymo įstaigų specialistais atliktą tyrimą bei taip pat 2013 m. atliktą analogišką tyrimą su Lietuvos vaikų ugdymo įstaigų darbuotojais (1525 respondentai), galima teigti, kad specialistų žinių apie smurtą lygis ir pranešimų apie smurto atvejų skaičius tarpusavyje yra glaudžiai susiję: įtariant smurto atvejį prieš vaiką, apie jį dažniausiai nepranešama dėl to, kad specialistas abejoja buvus smurtui.
Ar kada nors jums kilo įtarimų, jog prieš vieną ar kitą vaiką yra smurtaujama? Ką tuomet darėte?
