Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kasmet paskutinį balandžio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Apie triukšmo poveikį sveikatai dažnai net nesusimąstoma, tačiau visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad triukšmas namų, darbo ar laisvalaikio aplinkoje nėra savaime suprantamas dalykas ir reikia jį mažinti.
Triukšmas apibrėžiamas kaip įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas. Dažnai girdinčiojo atžvilgiu jis yra beprasmis ir stipresnis nei įprasta. Triukšmas yra vienas labiausiai paplitusių aplinkos taršos šaltinių, galinčių paveikti žmogaus sveikatą. Triukšminga darbo, namų, laisvalaikio aplinka nėra savaime suprantamas reiškinys. Reikia siekti triukšmą sumažinti taip tausojant suaugusiųjų ir vaikų sveikatą.
Nuolatinis triukšmas yra viena iš nerimo, nemigos, dirglumo, viršsvorio, galvos skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, skrandžio ligų priežasčių. Taip pat, tie, kuriuos veikia triukšmas, dažniau skundžiasi suprastėjusia atmintimi, sumažėjusiu fiziniu ir protiniu darbingumu, prasta orientacija.
Nesaugiu garso lygiu laikoma, kai garsas siekia 85 decibelus aštuonias valandas per parą, arba 100 decibelų 15 minučių. Saugus klausymas priklauso nuo klausymo intensyvumo arba garsumo, taip pat nuo trukmės ir dažnumo. Staigiai atsiradus stipriam garsui galimas laikinas klausos netekimas arba spengimas ausyse. Kai stiprus garsas veikia ilgesnį laiką, jis gali pažeisti klausos jautrumą ir klausa bus pažeista negrįžtamai.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad aukščiausias garsas darbo vietoje būtų iki 85 decibelų ir tokioje aplinkoje darbuotojas išdirbtų ne ilgiau nei aštuonias valandas. Masinių renginių metu, kai garsas dažniausia siekia apie 100 decibelų, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laiką juose. Tokioje aplinkoje, nedarant pertraukų, nerekomenduojama išbūti ilgiau nei 15 minučių.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad namų patalpose triukšmas yra ribojamas, o viršyti nustatyto leidžiamo garso lygio negalima. Nuo 6 iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso lygis. Nuo 18 iki 22 val. – ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso lygis. Nuo 22 iki 6 val. – ne didesnis kaip 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso lygis. Pavyzdžiui, 35 decibelų garso lygis fiksuojamas vaikštant suaugusiems, 40 decibelų – bėgiojant vaikams, 50 decibelų – bėgiojant suaugusiesiems.
Informaciją parengė: Giedrė Macaitienė, visuomenės sveikatos specialistė
