Vasara vasarėlė

Kaip gražu vasarą! Juk nieko nėra geriau už maudynes, saulę. O ką bekalbėti apie žydintį gėlynų, pievų grožį ir dažnai besiskleidžiančius JAUSMŲ ŽIEDUS...

Išdykėle, vasara, gražuole!

Kokia tu madinga panelė esi!

Spalvotas šleifas driekias tau po kojomis,

Išdidi, spalvota gražuolė, per žemę žengi.

Ankstų rytmetį - rūko rūbą apsirengus,

Kuris be galo tyras ir gaivus.

Puošiesi rasų karoliais skaidriausiais,

Prausiesi veidelį rytmečio rasa.

Įdienojus vilki aukso suknele.

Ji tviska spinduliais gražiausiais!

Kurie sušildo net vienišą širdį, plakančią vienumoje

Ir priverčia krūtinėje skraidyt drugelį...

VASARA, tu stebuklinga!!!

Tai MEIĖS metas - kai skleidžiasi jausmų žiedai!

Toks jausmas vėl MYLIU iš naujo...

Tarytum patį pirmąkart.

O vasara, gražiausias tavo rūbas - vakarą,

Pasipuoši aksomo rūbu tamsesniu.

Tada labiausiai noris man dainuoti,

TADA GODŽIAUSIAI TAVO GAIVIĄ VĖSĄ AŠ GERIU...

O vasara...

Mama Sigita (regina)