„Geresni mokytojai kuria geresnes mokyklas ir geriau išmoko vaikus. Tad atsakymas į klausimą, ką reikėtų pirmiausia keisti Lietuvos švietimo sistemoje yra paprastas - Lietuvai reikia plano, kaip tobulinti mokytojus“, - kalbėdamas apie Lietuvos švietimo sistemos problemas ir jos reformos būtinybę sako 35 metų mokytojavimo ir vadovavimo privačioms mokykloms Australijoje patirtį turintis Stephen Lee.
Vilniuje gyvenantis ir čia pirmąją privačią Australijos-Lietuvos mokyklą „Guliverio akademija“ įsteigęs pedagogas sako, kad Lietuvos švietimo sistemos problemos yra sisteminės, o ją reformuoti norintys žmonės pirmiausia turėtų atsigręžti į mokytojų tobulinimą.
„Tavistock“ grupių santykių metodologijos specialistai Stephen Lee ir Rūta Gustainienė artimiausius dvejus metus dalinsis žiniomis su Lietuvos pedagogais ir mokys jų naujausių matematikos mokymo metodologijų.
Situacija neraminanti
Daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinimo matematikos lygio. Tokie rezultatai pastebėti peržiūrėjus Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus.
Praėjusiais metais tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos. Geriausius matematikos rezultatus demonstravo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau nei 10 proc. mokinių.
Ketvirtadalis Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse. Skaičiuojama, kad kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų metų. Atskirtis tarp miesto ir kaimo mokyklų lieka itin didelė.
Prie prastų moksleivių rezultatų, kaip pastebi Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertai, prisideda ir tai, kad mokymosi turinys jiems nėra patrauklus, mokyklose naudojami seni mokymo metodai. Skaičiuojama, kad 58 proc. pamokų dominuoja mokytojas ir tik 14 proc. pamokų moksleiviai aktyviai mokosi patys.
Mokys darbo su grupėmis
„Australietiška švietimo sistemos pagrindas yra nuolatinis tobulėjimas ir pokyčiai. Mokytojai skatinami išbandyti įvairias mokymo sistemas, kurias kaskart įvertiname ir sprendžiame, kaip galėtume jas dar patobulinti. Tuo tarpu lietuviška mokymo kultūra yra labiau orientuota į tam tikrų reikalavimų automatinį įgyvendinimą. Tai slopina ir mokytojų, ir mokinių kūrybiškumą. Džiaugiuosi, kad Vilniuje mums pavyko atrinkti labai energingą, mokyti kitaip pasiruošusių mokytojų kolektyvą. O dabar bandysime savo žinias ir patirtį perduoti mokytojams iš kitų Lietuvos mokyklų, ypač tų, kuriose mokinių rezultatai yra blogesni“, - sako vienas „Guliverio akademijos“ kūrėjų ir mokyklos direktorius, žinomas Australijos edukologas Stephenas Lee.
Dvejus metus privačios mokyklos kūrėjai mokys Lietuvos provincijų mokyklų mokytojus, kaip sėkmingai dirbti su grupėmis, derinti skirtingų žmonių interesus, spręsti konfliktus, išvengti baimių ir patyčių, imtis lyderystės ar mokytis ir skirtingų patirčių. Šis projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.
Pasak Australijos edukologo, vienas esminių skirtumų tarp lietuviško ir australietiškos švietimo kultūrų yra savijauta mokykloje. „Lietuvoje matau mažiau vaikų pagarbos mokytojams, tačiau daugiau baimės. Tuo tarpu Australijoje mokiniai skatinami nebijoti išsakyti savo nuomonės, tačiau tai niekaip nesumenkina jų pagarbos mokytojams. Todėl visiems mūsų mokyklos vaikams sakau – bet kada ateikite į mano kabinetą, jei jums mokykloje pasidarys nuobodu. Pasakykite savo nuomonę ir visi kartu surasime, kaip tą nuobodulį išvaryti“, - pasakoja S.Lee.
Pasak edukologo, net ir kitoks sėdėjimas klasėje veikia grupės darbą. „Guliverio akademijoje“, neturime įprasto pamokų pradžią ir pabaigą skelbiančio skambučio, o greta dirbančių klasių neskiria sienos. Mokytojai, atsižvelgdami į vaikų savijautą, įsisavintas žinias patys nusprendžia, kada baigiasi pamoka - tai sumažina stresą vaikams. Sienų tarp pirmos ir antros bei trečios ir ketvirtos klasių taip pat atsisakėme sąmoningai – vaikų pasiekimai skirtinguose dalykuose būna skirtingi, tad, mokytojui leidus, jie gali jiems įdomias pamokas, pavyzdžiui, išklausyti su vyresniais mokiniais“, - pasakoja R. Gustainienė.
Ypač svarbu padėti jauniems mokytojams
Kalbėdamas apie Lietuvos švietimo sistemai būtinas pertvarkas S.Lee kviečia didžiausią dėmesį atkreipti į jaunus mokytojus.
„Kalbame ne apie tai, kaip juos turėtų paruošti universitetai – ten jie išmoksta tik bazines pedagogikos teorijas. Turime kalbėti apie tai, kad būti kompetentingu mokytoju išmokstama per pirmuosius dvejus-trejus praktikos mokykloje metus. Štai čia Lietuva, manau, ir turėtų sutelkti pagrindinį švietimo reformos dėmesį. Mano pirmasis siūlymas būtu mokyklų vadovams ir universitetams kurti bendras stažuočių programas. Mokyklų vadovai turi suprasti, kad mokykla yra gera tiek, ir tik tiek, kiek geri jos mokytojai. Kitą vertus, būtent direktoriai įdarbina ir vadovauja mokytojams, todėl jie turi imtis iniciatyvos vystyti programas, kurios leistų aukštąsias mokyklas ką tik baigusiems pedagogams įsilieti į mokyklas ir tapti tikrai gerais mokytojais. Manau, tai būtų geriausia pirmojo žingsnio strategija kuriant stipresnę švietimo sistemą Lietuvoje“, - sako patirtimi su Lietuvos mokytojais besidalysiantis Australijos edukologas.
