Štai jau įsibėgėjo 12-ta savaitė. Per tas dvylika savaičių buvo ir šilto, ir šalto.
Labai pykino, valgyt praktiškai negalėjau, miego pastoviai norėjau. Bet... Jau viskas praeityje, pastebėjau, kad pykinimai baigėsi, valgau, ką noriu, ypač pienišką šokoladą su lazdyno riešutais.
Pilvelis jau šoktelėjęs į priekį, visus tyrimukus jau pasidariusi ir visi atsakymai geri, na tik kraujas patirštėjęs, tad gydytoja liepė gerti daugiau skysčių. Pažadu pasitaisyti.
Mas mus šeimoje dabar didelis posūkis link kitokio gyvenimo. Prieš šeimos pagausėjimą mes išsikėlėme gyventi į nuosavą namą užmiestyje. Tad dabar esu be galo laiminga ne vien dėl to, kad gyvename vieni, bet ir todėl, kad turime kiemą ir visada turiu, ką veikti. Dabar tikrąja žodžio prasme - skrajoju padebesiais.
Na, o šios savaitės dienoraštyje nusprendžiau papasakoti apie mūsų planuotą netyčiuką. :)
Su vyru labai jau norėjome antro leliuko, tiesiog svajodavom, bet nebesinorėjo dviejų kambarių bute susispaudus su mano tėveliais auginti antro leliuko, juk kaip bebūtų gerai, dviem šeimininkėm vienoje virtuvėje vietos mažai.
Per Jonines ištiko mūsų šeimyną nelaimė - mire mano močiutė. Per laidotuves jaučiausi labai rami, nei verkiau, nei ką, bet buvo tokia ramybė ir net nesupratau, kodėl (tuo metu galvojau, kad aš tokia rami, nes žinojau, jog močiutė mirė miegodama ir nesikankino).
Po laidotuvių su mano tėveliais nusprendėme, kad mes su vaiku keliausime į močiutės paliktą namą ir pasigyvensime. Tad tuo metu su vyru tikrai nusprendėme, kad kai įsikursime, susitvarkysime namučius, tada ir planuosime antrą leliuką.
2012 liepos 4 d. visą dieną vaikščiojau lyg nesava, nes sekantį rytą turėjau eiti pasidaryti kompiuterinę tomografiją (tyriausi tarpuplautį, ar liga neprogresavo). Tam tyrimui turėjau būti 100 proc. tikra, jog nesilaukiu. Tad nieko nenujausdama, pasidariau nėštumo testą...
Taip, kai išvydau netikėtas dvi juosteles, buvau lengvai šokiruota ir be galo laiminga. Tą akimirką supratau, kodėl aš buvau rami per močiutės laidotuves. Juk po mano širdim jau buvo užsimezgusi nauja gyvybė. Juk močiutė ją atsiuntė prieš mirtį. Tik labai gaila, jog ji nebespėjo pamatyti savo 7 proanūkio ir nespėjo sulaukti aštunto proanūkio.
Tad štai kokia mūsų planuoto netyčiuko istorija.
P.S. Šiąnakt sapnavau jau savo mažylę, kad ji gimė sveika ir graži. Na bet kas gims iš tikrųjų, dar nežinau ir planuoju iki nėštumo pabaigos nesidomėti. :)
rugpjutis