Sveikos, mielosios. Na štai ir prabėgo 13-oji nėštumo savaitėlė.
Šią savaitę nuotaika buvo kaip niekad gera ir, atrodo, jau galiu ramiau atsipūsti ir mėgautis nėštumu. Savijauta puiki (tfu tfu tfu, bijau prisišnekėti), jaučiuosi kupina jėgų, tik labai tinginė tapau, bet manau, tuoj įsivažiuosiu į įprastą savo ritmą.
Mantukas jau gražus berniukas, nebe žalias :) Bet dar ne visos dėmelės po vėjaraupių yra išnykusios, tam reikia šiek tiek daugiau laiko. Deja, po mano atsigulimų į ligoninę mažasis tapo labai neramus, bijo mane išleisti bent akimirkai iš akių. Jaučiu jo didelį nepasitikėjimą manimi ir baimę būti paliktam.
Kasdien kartoju, kaip jį beprotiškai myliu ir kad aš jo nepaliksiu. Labai tikiuosi, kad ligoninės neprireiks greitu laiku ir jis vėl pradės manimi pasitikėti.
Mūsų tėtis toliau darbuojasi Vokietijoje ir visi skaičiuojame dienas, kada vėl galėsim būt kartu. Kartais užplūsta toks ilgesys, kad, atrodo, dar tą pačią akimirką susikraučiau savo ir vaiko būtiniausius daiktus ir pirmu lėktuvu išskrisčiau pas vyrą. Beprotiškai mums jo trūksta...
Niekada negalvojau, kad galima taip stipriai mylėti žmogu, kurį pažįsti vos penkerius savo gyvenimo metus ir kad be jo kiekviena diena bus tokia sunki. Gerai, kad turiu Mantuką šalia, tai jis man praskaidrina nuotaiką ir padeda užsimiršti.
Kiek tas mažasis padauža visko prisigalvoja, tik spėk žiūrėti, čia jis buvo, čia jo nėra :) Kartais pagalvoju, iš kur tie maži vaikai turi tiek energijos, visą dieną juda, kruta kaip užsukti laikrodukai.
Labai daug laiko leidžiam kartu su sese ir jos mergaite, tad fantazijos šėlionėms ir išdaigoms vaikams būna dvigubai, o tada, mamos, laikykitės :) Sesės mergaitė gerokai vyresnė už Mantuką, tai ji sugalvoja ir man su sese veiklos.
Kad ir praeitą savaitę užsinorėjo kept bandeles iš mielinės tešlos, abu padėjo užminkyti tešlą ir, padarę vos po porą bandelių, sau ramiausiai nubėgo zaisti, o mums su sese teko gerokai padirbėt, kol padarėm visas bandeles :)
Kaip buvo smagu žiūrėti į vaikus, valgančius dar karštas bandeles su pienuku. Žinoma, pasistiprinę nubėgo toliau krėsti išdaigų, o mes su sese likom paplepėt prie puodelio arbatos.
Tikiuosi, ir toliau taip gerai seksis ir rudeninis lietus negadins mums nuotaikos.
Iki kitų kartų, mielosios.
Mama Rasa ir Mantukas
rugpjutis
Krisliukas