Sveikos, mielosios. Pagaliau vėl turiu galimybę prisėsti prie kompiuterio ir papasakoti, kaip mum sekasi laukti būsimo mažylio ar mažylės.
Labai gaila, bet šiuo metu internetas mūsų labai ribotas, tad negaliu kasdien su jumis pasilabinti ir paplepėti. Bet tai laikina.
Didžiausias 16-os savaitės pasiekimas - pagaliau pradėjau jausti pirmuosius judesiukus!!! Koks nerealus jausmas... Kasdien laukiu, kol sujudės ir tada būnu rami, nes žinau, kad mažyliui ar mažylei viskas gerai. O judesiukų per diena sulaukiu tikrai nemažai, toks vaizdas, kad ten gyvena ir auga tikras judruolis arba judruolė.
Penktadienį lankiausi pas savo gydytoją, tai pasverė, pamatavo, paklausė ir nusprendė, kad viskas gerai. Nors pilvukas jau šoktelėjęs į priekį, bet dar nepriaugau nė vieno kilogramo, tad svoris vis dar išlieka toks pats, vos 53 kg. Man jau darosi neramu dėl to svorio, juk jau turėtų pradėti augti, nes ir vaikelis didėja, sunkėja... Na, bet, manau, viskas susitvarkys.
Mantukas kuo toliau, tuo labiau supranta, kad turėsime mažą leliuką ir jo labai laukia. Labai smagu būna, kai ateina, paglosto pilvuka ir pasisveikina su leliuku :) Tik man neramu, kaip jis reaguos, kai gims tas leliukas, nes dabar labai prie manęs prisirišęs, be manes - nė žingsnio. Jei nemato kelias minutes, manes klausia "kur tas mama" :)
Negaliu nepagirti savo šaunuolio berniuko, nes jau pats nueina į tualetą, nusimauna kelnytes ir padaro ssss. Su kiekviena diena išmoksta vis kažką naujo ir vis mane stebina. Paskutiniu metu rodo labai didelį norą būti savarankišku vyruku, tad aš nesiginčiju ir jam leidžiu viską daryti pačiam.
Dar viena džiugi žinia, kad mūsų tėvelis jau po trijų savaitėlių grįš pas mus!!! Jau skaičiuoju dienas, kada pagaliau pamatysim ir galėsim apkabint, tada jau mes jo nepaleisim niekur. O prabėgus švenčių maratonui, visi kartu važiuosim gyvent į naujus namučius.
Tad šiam karteliui tiek, stengsiuosi kiek galėdama dažniau parašyt, kaip mums sekasi.
Va kas būna, kai mano vaikas vakare išalksta. Valgo, net gražu žiūrėt.
Mama Rasa ir Mantukas
