Sveikos, mielosios. Štai ir vėl prabėgo porą savaitėlių, vis mažiau lieka laiko iki susitikimo su mūsų būsimu nežiniuku.
Jaučiuosi tikrai visai neblogai, pilvukas po truputį didėja ir gražėja. Judesiukų jaučiu tikrai labai daug, nors lyginant su pirmu nėštumu, kai laukiausi Mantuko, judesiukų buvo ne ką daugiau. Tikriausiai ir antras mažylis bus tikras nenuorama kaip pirmasis.
Rūbeliai jau suruošti, išskalbti ir ramiai sau laukia, kol bus panaudoti. Dabar laukia lovytės paieškos, nes tik jos jau mums ir betrūksta. Naudosime Mantuko vežimėlį, kadangi jis visai kaip naujas ir man jis labai patinka.
Šventės pralėkė labai greitai ir net nesitiki, kad jau tiek nedaug beliko iki Naujųjų metų, kuriuos švęsime naujuose namuose Vokietijoj. Dar tik kelios dienos kaip čia gyvenam, bet man čia taip geram, kaip niekad. Galbut dėl to, kad po ilgo laiko mes vėl visi kartu, galbūt dėl to, kad čia mūsų išsipildžiusi svajonė....Tiesiog labai gera ir tiek.
Didžiuojuosi savo mažuoju Mantuku, kuris puikiai atlaikė kelionę automobiliu iš Lietuvos į Vokietiją. Sėdėjo gražiai kaip tikras vyras ir tik pačiam vakare prieš užmiegant truputį papyko, nes pripratęs užmigti apsikabinęs mane, o mašinoj tokios galimybės nebuvo, nes aš sėdėjau priekyje ir pabaigoje jau nebuvo galimybės persikelt. Vežėmės tikrai labai daug daiktų, tad mašina buvo prikrauta iki stogo.
Deja, bet naujuose namuose jau užpuolė pirmosios bėdelės su sveikata. Mantukui atsirado sloga ir skauda gerklytę, o vyrui pakilo temperatūra, turbūt abu sušalo kelionės metu, kai sustodavom pailsėt ir pasivaikščiot. Na ką padarysi, turiu du ligoniukus ir visa dėžė vaistų, tad manau, kad viskas bus gerai.
Šiam karteliui tiek, einu rūpintis savo ligoniukais ir nuo šiol pažadu bendrauti su jumis daugiau, nes pagaliau turiu normalų internetą.
iki kitų kartų...
Mama Rasa, Mantukas ir tėtis Vytautas