Pagaliau! Pusę kelio jau praėjome, net ir jaukiau, ramiau ir šilčiau laukti pabaigos tapo:)
Vis daugiau ir daugiau skaitau apie tai,kas vyksta mano pilvuke, kaip keičiasi kūnas, emocijos, savijauta. Ir atrodo viską jau mintinai pirmuosius du kartus išmokus buvau, bet klausimų ir vėl milijonas. Ypač, kai ką nors nudiegia, kai ką nors pajauti, arba priešingai nejauti. Nors skųstis negaliu, paskutinėmis dienomis, mano pilvuko gyventojas nuo ryto iki vakaro kulversčius atlieka pilvuke. Ir tai mane labai džiugina, nes jaučiuosi tikrai besilaukianti:) Gaila tik,kad dar negaliu šiuo džiaugsmu pasidalinti su vaikučiais, o jiems taip knieti pajausti broliuko spyrius.
Šią savaitę man darė echoskopiją. Pamačiau savo žirnį, kuris jau visai ne žirnis:) Spurdėjo, judėjo, ir aiškiai aiškiai pakėlęs rankytę buvo,kad net matėsi visi pirštukai. Vystosi vaikelis puikiai, nukrypimų nėra, visis rodmenys atitinka nėštumo laiką. Ir...gydytoja patvirtino jau mums žinomą faktą, kad pilvelyje gyvena ne kas kitas, o berniukas, kuris visiškai nesislapstė ir dar kartelį leido pasigrožėti tuo įrodančiais organais. Dabar jau galime būti dar ramesni ir laukti berniuko:)
Savijauta skųstis negaliu, išskyrus tik tai,kad paskutiniu laiku vaikai sirgo, tai teko mažiau miegoti, daugiau prie jų šokinėti. Ir dabar jaučiu,kad ir pačiai kažkodėl nosį kutena:( Bandysiu eteriniu aliejumi teptis, kurį pirkau vaikams. Kol kas efekto nežinau, smalsu ir pačiai. Būtinai parašysiu atsiliepimą, ypač, jei tai bus vienas tų "stebuklingų" dalykėlių, padedančių įveikti slogą, nes ji mus aplanko dažnai. 
Pavadinimas mane labai prajuokino, bet, natūrali sudėtis privertė išmėginti. O kaip Jūs gydote slogas savo vaikučiams ir sau?
kodelcia
Raudonas balionėlis