Sveikos, mielosios, štai ir pralėkė dar viena laukimo savaitėlė. Kažkaip labai greitai pradėjo bėgti laikas ir vis mažiau lieka iki susitikimo su mažyliu ar mažyle.
Taip taip, vis dar nežinome, ką turėsime, labiausiai noriu, kad būtų sveikas mažylis ir būsiu pati laimingiausia mama.
Kiekvieną savaitę paskaitinėju nėštumo kalendorių, kaip šiuo metu turėtų atrodyti mūsų vaikutis, kiek turėtų sverti ir kas jau išsivystė.
Neįsivaizduoju pirmadienio ryto be šio ritualo. Mūsų krutuliukas ir toliau mane džiugina savo judesiukais, kurie kas vakarą ilgokai neleidžia man užmigti. Vyras kartais juokiasi, kad gal prarijau kamuolį ir mažiukas su juo smagiai sau žaidžia.
Jei kas atsimenate iš mano ankstesnių dienoraščio puslapių, vis nerimavau, kad neauga mano svoris, tai dabar jau gailiuosi savo šitų minčių ir baimių. Svoris pradėjo augti kosminiu greičiu ir per paskutinį mėnesį jau priaugau beveik 5 kg. Sunkiai telpu į striukę, kurią nešiojau iki paskutinės nėštumo dienos, kai laukiausi Mantuko.
Ir labai laukiu, kada pagaliau atšils, kad nereiktų pirkti naujos striukės. Bet žiemužėlė, kaip matau, juokiasi iš manęs ir šią naktį tiek pasilinksmino priversdama kalną sniego.
Svarbiausias atliktas šios savaitės darbas - pagaliau užsiregistravom pas gydytoją, kuri paskyrė pirmąjį vizitą 23 dienai 9 val ryto. Labai bijau šio vizito, kadangi nemoku vokiečių kalbos ir tikrai nesuprasiu, ką gydytoja sakys. Paguoda tik tokia, kad vyras eis kartu ir jau tikrai neblogai susikalba vokiečių kalba.
Pati labai stengiuosi mokytis vokiečių kalbos, bet man ji tokia atrodo sunki ir visai nelenda į galvą jokie žodžiai...Per šitą laiką teišmokau savaitės dienas ir keletą pavienių žodelių. Mantukas greičiau mokosi už mane, jau moka nemažai žodelių ir kaip juokiuosi - tuoj nesuprasiu, ką kalba mano vaikas :)
Labai smagu visiems, kai pasiskambiname skype ir Mantukas vietoj "laba diena" drąsiai rėžia "guten tag". O kai pradės lankyti darželį, tai greitai išmoks kalbą ir jam bus žymiai lengviau pritapt čia, nei mums, suaugusiems.
Kalbant apie mūsų mažąjį padaužą, jis labai laukia, kada gi gims tas leliukas. Parduotuvėje vis liepia nupirkt "dediukui" tai vežimėlį, tai lovytę, tai papulį, kad neverktų. Juokingiausia, kai glosto savo nuogą pilvuką ir sako, kad pas jį gyvena '"mažytis dediukas". o pas mama nėra jokio "dediuko".
Mantukas - būsimas madistas, per dieną persirengia daugiau kaip 10 kartų ir pridaro man tiek darbo, kad, rodos, per dieną tik jo spintą ir tvarkau. Kartais jau vadinu "Petruškevičium", juk skiriasi tik pavardės, o vardas toks pats. Be persirenginėjimo, pastaruoju metu labai pamėgo maivytis prieš fotoaparatą, mielai pozuoja ir šypsosi, o paskui būtinai paprašo parodyt nuotrauką.
Keletas nuotraukyčių iš mudviejų pasivaikščiojimo po miestelį, kol tėtis dirba ir dar nebuvo sniego, dabar jau sunku būtų vaikštinėti, nes visos gatvelės veda aukštyn į kalnus. Bet vaizdai tikrai labai gražūs ir ne viską pavyksta perteikti nuotraukose, deja.
Vaiku darzelis
Šiam karteliui tiek, kitą savaitę papasakosiu, kaip sekėsi pas gydytoją, o dabar kibsiu į mokslus, kad ir nelabai čia man sekasi, bet svarbu noro turiu daug.
Mama Rasa, Mantukas ir tėtis Vytautas
