Sveikos, mielosios. Štai ir vėl pralėkė dvi savaitėlės nuo paskutinio mano dienoraštuko. Kažkaip nepavyksta man vis parašyt kas savaitę, vis atidedu ir atidedu kitai dienai, taip nejučia pralekia visa savaitė.
Kaip toj pasakoj: "vis rytoj rytoj - šaukė pelėdžiukai, o skaityti ir rašyti taip ir neišmoko".
Mano savijauta tikrai labai gera ir per daug neturiu, kuo skųstis. Na, bet keletas mane erzinančių dalykėlių tikrai yra. Vienas nemaloniausių - niekaip negaliu įsitaisyt patogiam miegui. Kad ir ant kurio šono beatsigulčiau, vis mažylis duoda ženklą, kad nepatogu. Taip ir vartausi valandą ar dvi, kol pagaliau abu susitariam, kokioje padėtyje miegosim.
Kaip ir buvau minėjusi, 25 savaitėlę lankiausi pas savo naująją gydytoją, kuri atliko labai daug visokių tyrimų, nes šioje klinikoje lankiausi pirmą kartą. Labai jaudinausi prieš vizitą, nes nežinojau, kaip susikalbėsime (vis dar nemoku vokiečių kalbos), bet gydytoja tikrai labai maloni ir supratinga asmenybė.
Viską aiškino taip, kad mes suprastumėme ir viską pasakojo vyrui, nes jis jau nemažai supranta. Negaliu nepasidžiaugti ir tuo, kad echoskopo tyrimo metu nemažai supratau ir pati, o ypač tada, kai pasakė, kad turėsim dar vieną vyruką mūsų šeimoje. Mūsų mažasis krutuliukas yra sveikas stiprus berniukas!
Labai apsidžiaugiau, kad turėsim dar viena sūnelį, nes kaip nujausdama atsivežiau beveik visus Mantuko mėlynus rūbelius. Jau dabar planuoju, koks bus berniukų kambarys, kaip jie žais kartu paaugę. Dabar beliko tik laimingai sulaukti nėštumo pabaigos.
Mantukas ir toliau draugauja tik su tėveliu, užsiima vyriškais darbais. Pagaliau sutaisė "moke" ir didžiausiam vaiko džiaugsmui gavo progą ja pasivažinėt. Oi koks buvo laimingas - šypsena nuo ausytės iki ausytės.
Šiam karteliui tiek. Iki kitų susitikimų
Mama Rasa, Mantukas ir tėtis