Sveikutės ! Su jumis sveikinasi širdyje džiaugsmingai šokanti, vizualiai pasunkėjusi, bet laiminga nėštukė.
Praėjusi savaitėlė pralėkė kaip ir visos – atnešdama įvairių potyrių: SUVOKIMU, DŽIUGESIU, PASIDIDŽIAVIMU ir daug kitų.
SUVOKIMAS. Jei remčiausi įvairiais nėštumo kalendoriais tai iki didžiojo susitikimo su coliuku (galimai vardu A. arba R.-D.) liko 15 savaitėlių. Pažvelgus atgalios, nueitas kelias toooks ilgas, bet ištiesų, regis tas laikas pralėkė žaibišku greičiu. O dabar, jei ne dirsčiojimas į kalendorių, kuriame sužymėtos „kapsinčios“ savaitėlės – sakyčiau laiko net nepastebiu. Nors, prisipažinsiu varginantis rėmuo, kojų skausmai ir normalus nepavalgymas – persivalgymas – pabodo. Rėmuo – „draugas“, kurio neįveikia pieno upės, kmynų arbatos purslai, tik gelbsti dantų pastos skonio tabletytės . . . Įgriso ir jos. Kur dar naktinis maršrutas – lova – tualetas . . .dvi trys valandos ir maršrutas kartojasi . . .ir taip bent du kartus kasnakt – tikrai. Jaučiuosi kaip meškutė – jei jau po pietų gaminimo, eilinio siurbliavimo ir plovimo įsitaisau ramiai pasėdėti, tai išsijudinti laaaabai sunku . . . Kojų skausmai ir tinimas, šie „draugai“buvo nepažįstami su pirmuoju nėštumu, užtai dabar – pasirodo visu gražumu. Gelbsti kojų pakėlimas . .. kartais pačiumpa ir mėšlungis, bet šį „valdome“ preparatais .. .. Normalus nepavalgymas – persivalgymas – regis mano colytis visai ne toks ir colytis, mat be futbolo treniruočių mamytės pilve, dar ir skranduką „paboksuoja“, o gal paspaudžia ? Mat sotumą greitai pajuntu, nors porcijos nedidelės ir po jų jaučiuosi persivalgius . . . Užtat . . . valgau dažniau, ir prie minėto maršruto „lova – tualetas“ dar kartais prisideda ir maršrutas – „šaldytuvas – lova“ . . .
Tokie tad BŪSIMOS mamytės potyriai . . .iš nedraugiškosios pusės.
DŽIUGESYS ir . . . baimės sapnuose bei realybėje. Nepaisant visų „negalavimų:, begalo džiaugiuosi savo mažuoju coliuku, jis jau turėtų būti apie 34 – 35 cm dydžio !!! Vis labiau panašus į naujagimį, sparčiai vystosi, sugeba pačiupti kojytes, sąmoningai judėti, bei reaguoti į mamos emocijas. Kartais, mano giliu įsitikinimu, atrodo, kad supranta ir supančių balsus ir noriai „bendrauja“ bumsiukais atsakydamas į broliuko ar tėčio kalbinimą. Mažiukas jau turi savo būdravimo ir mieojimo ritmą. Pastebiu, kad jis visai ne pelėdžiukas, kaip kad mamytė. Verčiau dienukę pasnaudžia, o naktelę mamytei duoda „džiazo“ – išdykėlis. Vis dažniau sapnuoju ir būsimą susitikimą, dažnai apie tai mąstau. Regis, gimdžiau, žinau ką reiškia, bet . . . „kapsint“ laikui, suvokiu kas vėl laukia mūsų su kūrinėliu. Man labai padėjo vienas perskaitytas lyg patarimas, įsikaliau jį į galvą ir tik apniukus blogesnėms mintims prisimenu „KIEKVIENAS STIPRUS SĄRĖMIS – sutrumpina kelią iki susitikimo su mažyliu, priartina“, tad sąrėmius reikia suprasti ne kaip skausmo šaltinį ir bijoti, nes baimė provokuoja DIDESNĮ SKAUMSĄ, o kaip didelį žingsnį pirmyn. Labai tikiuosi, kad šis patarimas neužsimirš ligi pat didžiojo susitikimo su mažyliu. Kaip bebūtų labiausiai noriu, kad viskas būtų gerai mažuliukui. LAUKIAM tavęs sūnyti. Brolio komodėlė beveik atlaisvinta . . . kraitelis pradedamas (pagaliau) tvarkyti. Netgi kuriami vasaros planai – ežeras, saulė . . .o gale net jūra ?
Po apsilankymo pas akušerę vėl išgirdau mažiuko širdelės dūžius – kaip gera juos girdėti ! Tuomet suvoki - kaip gera KAI IŠ DVIEJŲ ŠIRDŽIŲ - GIMSTA TREČIA. Jokių specialių tyrimų nebuvo priskirta . . .tik patarta vartoti kuo grynesnius žuvų taukus, mat juose reikalingos medžiagos mažojo protiniam vystymuisi.
PASIDIDŽIAVIMAS. Pagaliau pakrutėjau savo „neužbaigtų darbų“ ruletėje ir pradėjau užbaiginėti (per naujo pradėti) vieną svarbų – IŠMOKTI MEGZTI KOJINES. Jas žadėjau numegzti praėjusiais metais, paskui atidėjau Kalėdoms, ir net nežinau kelintoms . . .Chi, vyras jau juokauja, kad gal iki kitų Kalėdų jas jam numegsiu. Taip, taip savo DIDŽIAUSIAM vyrukui, mat jei numegziu šias – mažytes bus vienas juokas. Pasirodo ne taip jau ir sudėtinga kaip atrodo. Pradžia - neklauso virbalai, „maišo“, o kai įsimezgi – viskas einai kaip iš pypkės. Tad šįkart tikrai pasižadu – numegsiu. Chi. Antras nebaigtas darbas – SIUVIMUI atidėti rūbai . . .o jų prisikaupė taip visai nemažai. Kažkad, paauglystėje su močiutės siuvimo mašina iš medžiagų ir bliuskeles siuvau ir rankinę, megztuką „persitaisiau“, o dabar, net gėda, siūlė prairus – į krepšį „susiųsiu“ vėliau . . .taip ir dėjau, kol vieną dieną, užkilo toks nenumaldomas noras galų gale užbaigti tai – na ir vualią visi rūbai prisikaupę siuvami ir pasididžiavimas, išbraukiamas dar vienas, neužbaigtas darbas – išbraukiamas. Tiesa, užtrauktukų persiuvimas, kelnių siaurinimas ar paplatinimas – man kolkas neįkandama, čia jau padeda siuvėja močiutė. Įdomu tai, kad mama – puikiai mezga, išmezga įvairius paveiksliukus ant megztinių, ir viską išmoko iš knygos . . .ir siųti moka, močiutė mezga tik kojines, užtat siųti – puikiai moka. O aš – buvau nėrimo šalininkė, o dabar . . . . Net pamiršau kaip tas užmetimas darosi ?! Taigi neužbaigtų darbų sąraše – nerta suknia . . . Nieko, jei neprarasiu entuziasmo – viską įvykdysiu ;) Ir draugės portretą nupiešiu, kurį žadėjau prieš trejus metus . . . Ir dekupažuosiu stalą . . . Ir, ir . . . Iš kur tiek entuziasmo kibti ir dirbti – net nežinau, tikiuosi su dviem vaikučiais – jis niekur nepradings.
Tad tokia produktyvi, tingulį, kiek galinti vejanti šalin, savaitė pas mane. Matomai tie žaismingi saulės spinduliai nejučia išjudino ir mane.
Greit nuvargstanti, bet besididžiuojanti, būsima dviejų pypliukų mama.
Geros visoms savaitės !
25 nėštumo savaitės: kaip vystosi mažylis? Patarimai būsimai mamytei - skaityk Nėštumo kalendoriuje->>>
Nepamiršk įsidėti naujagimiui skirtų sauskelnių Huggies® Newborn į krepšį prieš gimdymą, kad pirmasis mažylio susitikimas su šiuo pasauliu būtų švelnus, minkštas ir sausas!
