“Koks jausmas pamatyti ekrane savo būsimą kūdikį?“
Įeinu į gydytojos kabinetą.
-Kuo skundžiatės?
-Aš nesiskundžiu. Aš laukiuosi.
-Sveikinu. Pasižiūrėkime.
Perdėtai lėtai aunuosi batus ir vangiai guluosi ant lovelės. Mano baimė tokia didelė kaip iš džiaugsmo spurdanti širdis. Lygu lygu. Perdėtas ramumas slepia tą baimę.
Pasikeliu savo marškinėlius, rodos, net sulaikau kvėpavimą. Šaltas rutuliukas važinėjasi po mano vaiko namelį. Kompiuterio ekrane šmėkščioja kažkokie juodai balti labirintai. Girdžiu, kaip užsitęsusiai burzgia monitorius. O ką aš noriu girdėt?
- Ar jūs darėtės nėštumo testą?
Hm... visai ne šitą norėjau išgirst.
- O taip!, -man rodos pyktelėjau ir dar labiau išsigandau. Ramiai sėdėdama ir dabar bandau imituoti tą mąslų savo kvėpavimą. Per 1 milisekundę dar kartelį supratau, kaip sunku užauginti savyje gyvybę. Spėjau ir nusivilti, ir išsigąsti, nepatikėti, pasimesti, pasiklysti savo mintyse. Nepasidaviau.
- Per tuščia turbūt šlapimo pūslė, sunku matyti.
Sunku, bet ne per sunku. Po akimirkos ekranėlyje sužybčioja mažytė pūslelė. 3 milimetrų namelis. Tuštut tuštutėlis. Tik iš pirmo žvilgsnio. Jame gyvena gyvybe. Tuoj šiltai ir jaukiai ten skambės mažytės širdelės plakimas.
Mažyčiame namelyje mažutėlytė gyvybė. Man tai pats keisčiausias ir nesuvokiamiausias stebuklas.
Tikrai skambės. Tikėjau. Nors maniau, kad mano žirniukui jau bus įpusėjusi 7 savaitė, nors ketinau pamatyti juodą mirksintį taškelį – širdelę, pamačiusi tą gražuoliuką mažytį namelį iš kabineto išėjau pilna tikėjimo.
Stebėjau savo mažylio namelį ir kai jame galiausiai suspurdo mažytė širdelė, ir kai visas kūnelis nebetilpo ekrane, kai skaičiavome pirštukus, ir žiūrėjome širdies pertvarėles. Kartais kažko nematydavau, dažnai nesuprasdavau, kai vardino, kas kur čia matosi, bet man to ir nereikėjo... aš tik gulėjau atkišusi pilvelį ir mėgavausi užtikrinimu – tuoj tuoj susitiksim.
Per pirmą pasimatyme ekranėlyje manyje ėmė kažkas ir suspindo, apibarstė mane nepaprastomis gėrio dulkėmis, tokiomis kuriomis spindi tik būsimos mamos.
Žiūriu su jaukia šypsena į savo 3 milimetrų pūsliuko nuotraukėlę ir glostau savo miegančio lovytėje sūnelio veidelį. Susitikome.
Kadangi kol kas nė viena nėštukė nepapasakojo savo išgyvenimų pirmojo tyrimo ultragarsu metu, kviečiame dalyvauti konkurse ir jau pagimdžiusias savo stebuklus mamytes:
pypse