Daugelį tėvų, sužinojusių, kad laukiasi dvynių, aplanko mintis: “Kaip gerai, kad vaikai visada šalia turės draugą”. Logiškai pagalvojus, tai tiesa, tačiau tuo pat metu yra ne visai taip.
Trys patarimai, auginantiems ir besilaukiantiems dvynukų:
Pirmoji tiesa – dvyniams reikia daugiau dėmesio, negu auginant vieną vaiką.
Kiekvienas iš dvynių (bet ne abu kartu) reikalauja tiek dėmesio, kiek ir auginant vieną vaiką. Iliuzija yra tai, kad turėdami vienas kitą, dvyniai yra visiškai patenkinti bendravimo ir jiems nereikia bendraamžių arba ypatingo tėvų dėmesio. Reikia!
Žinoma, nereikia per prievartą jų atskirti, tačiau visada sveika plėsti jų bendravimo ratą, kad jie turėtų progos bendrauti ir su kitais vaikais bei suaugusiais.
Mama ir tėtis turi rasto laiko pabūti atskirai su kiekvienu iš dvynių. Taip pat visai normalu, kad jie turi skirtingų interesų – vienas norėtų lankyti šachmatų būrelį, o kitas- tenisą.
Tačiau kol dvyniai dar kūdikiai, dažnai vieno buvimas šalia kito juos veikia raminančiai. Todėl yra patarimų guldyti iš pradžių juos vienoje lovelėje, kad jie jaustų vienas kitą, kaip buvo mamos pilvelyje.
Antroji tiesa – nebūtina nuolat pabrėžti jų panašumo.
Kiekvienas iš vaikų yra asmenybė, todėl svarbu pabrėžti jų individualumą, o ne nuolat kartoti, kokie jie vienodi ir panašūs. Jeigu įmanoma, geriau vaikus rengti skirtingai, ypač jei to pageidauja patys vaikai.
Atkreipkite dėmesį į kiekvieno iš vaiko individualumą – kuo jis yra ypatingas, kokių turi pomėgių, kokius žaidimus mėgsta žaisti.
Kai kreipiatės į vaikus, vadinkite kiekvieną iš jų vardu, o ne kvieskite bendru kreipiniu “Vaikai”.
Norėdami, kad dvyniai jums padėtų namų ruošoje, skirkite kiekvienam iš jų individualią užduotį, kad kiekvienas vaikas jaustų savo asmeninę atsakomybę už padarytus darbus, kad galėtų pasakyti “aš padariau”, o ne “mes padarėme”. Šis patarimas labai svarbus ir kai vaikai pradeda lankyti vaikų darželį ir mokyklą. Pasikalbėkite su pedagogu, ar jis atskiria vaikus ir pabrėžia jų individualumą. Nėra gerai, jei darželyej auklėtoja dvynukus vadina “broliukai”, taip kreipdamasi į juos, o neišskiria kiekvieno atskirai.
Trečioji tiesa - neišskirkite vieno iš dvynių
Gali pasirodyti, kad ši taisyklė prieštarauja ką tik buvusiai, bet taip nėra. Iš tiesų pasitaiko, kad ieškodami individualių savybių savo vaikuose, tėvai ima juos labai stipriai skirti, nuolat akcentuodami vieną iš dviejų. Pavyzdžiui, jaunesnįjį (gimusį penkiomis minutėmis vėliau), arba tą vaiką, kuris buvo fiziškai silpnesnis, daugiau sirgo už kitą. Arba tą, kuriam geriau sekasi mokslai.
Negalima suniveliuoti abiejų vaikų, tačiau tuo pačiu negalima su jais skirtingai elgtis, nevienodai mylėti arba nuolat pabrėžti vieno privalumą prieš kitą, nurodant jį pavyzdžiu, į kurį reikia lygiuotis.
Labai sunku dvyniams yra tada, kai juos lygina. “Žiūrėk, jis jau užsiriša batų raištelius. O tu?....”, “Jis yra judrus turi daug draugų, noriai bendrauja, o štai jo brolis draugų neturi, yra užsidaręs”. Tokie ir panašūs komentarai tik mažins vaiko savivertę ir padarys meškos paslaugą.
Dėmesys, kurį tėvai skiria dvyniams, aiškus supratimas, kad kiekvienas iš dvynių yra asmenybė, leis jiems nugalėti sunkumus, vystyti panašius ir skirtingus gebėjimus bei surasti savo gyvenimo kelią.
Kaip manote, ko daugiau - panašumų ar skirtumų - turi jūsų pažįstami dvyniai?
