Mano vaikelis yra beveik 40 cm ūgio ir sveria apie 1 kg 300 g – kaip nemaža kopūsto galva.
Dabar ją supa nepilnas litras vaisiaus vandenų, tačiau laikui bėgant jų tūris mažės, nes vaikelis užims vis daugiau vietos gimdoje. Mažasis mano įsčių gyventojas jau skiria šviesą nuo tamsos ir gali sekti judantį šviesos šaltinį.
Štai prabėgo dar viena savaitė. Nors sveikata tikrai manęs nedžiugina, kamuoja kosulys, užkimimas ir sloga, bet vien savaičių skaičius mano nuotaiką kelia aukštyn.
Pačios mylimiausios mergytes pasauly -Viltė ir dukterėčia Amandytė.
Džiaugiuosi, kad pavyko sudalyvauti dukrytės darželio kalėdiniame renginyje. Nemeluosiu, švente tikrai nusivyliau, nes nebuvo nei tikros eglutės, nei vietos tėveliams salėje. Viltytės tėtis net dorai šventės nematė, o aš turėjau galimybę matyti iš arti, nes mano dukrytė nesiteikė eiti prie savo grupės ir vaidinti. Žiūrėjome viską iš šono.
Praėjusią savaitę lankiausi pas ginekologę. Leliuko tonai geri. Pasak gydytojos, priaugau per daug svorio, bet manau, svorio tikrai tiek nepriaugau, kiek rodė svarstyklės. Turbūt rūbai buvo labai sunkūs.
Nepamenu, ar minėjau, bet praeitą savaitę nusipirkau nėščiosios diržą, dabar galiu vaikščioti tikrai lengvai ir pilvelis netraukia manęs prie žemės.
Šiam karteliui tiek. Noriu jums palinkėti linksmų šv. Kalėdų ir ramių Kūčių su artimaisiais.
Be galo laiminga nėštukė Jolita
Krisliukas
rugpjutis