Labas mamytės ir Mamyčiu klube,
Greitai lekia dienos!!! Patinka man sveikintis su Jumis, pasakoti savo savaitės įvykius ir kaip auga mano mažasis princas :). Dar vienas dienoraštuko puslapis praėjo sklandžiai be didesniu neramumu...
Mažiukas auga kaip pašėlęs, apsigyveno jau pas mane šonkauliuose :) malasi, tvarkosi ten niekieno netrugdomas ir jam gerai. Svarbiausia vaikas juda! Juk jam darosi vis sunkiau ir sunkiau, nes jo svoris gali siekti jau 1,5 kg. Ir ūgis apie 41cm. Wow tai tikrai neįtikėtina! Kiek kelio nueita! Dabar jau kaip sukinėjasi pilvuke, tai ir aš kartu su juo. Jei guliu tai visa visa lova sukruta, kai sūnelis reiškiasi :))). Mano mažasis stiprusis kūdikėlis! Labai bendrauja su tetuku, kai tik prideda ranka, tai tuoj pat atsako. Čempionu vadina, matyt labai patinka.
Jau pradėjo mintys apie gimdyma suktis mano galvelėje... Aš sakau, kaip galima bijoti, jeigu niekada nepatyrei? Kolkas dar tikrai nebijau, tik truputėlį pašiurpstu jau kartais, kai labai užsimastau. Vis pagalvoju: na ir koks tas skausmas? Juk kiekviena ištveria, gal ištversiu ir aš? kaip viskas vyks? ar mažiukui viskas bus gerai?... Va! Daug minčiu... įvairiu... Bet dar stipriai nesibaiminu... Stengiuosi mastyti pozityviai... Susidariau plana, ka darysiu, kai ateis laikas. Vienas is plano punktu: kuo mažiau streso! Stengsiuosi! Buvom būsimu tėveliu kursuose. Ta stipriai pabrėžė ir daktarytė, kuri vedė kursus... " No stress"!
Taigi, apie kursus. Buvo tikrai įdomu mums, kaip jauniems nepatyrusiems tėveliams. Visos poros laukėsi pirmuju atžalu, todėl buvo smagu pabendrauti ir su tėveliais. Vieni ju labai apsiskaitę, prisiskaitę, kiti tiesiog žinojo tiek, kiek jiems atrodė reikalinga. Mes iš tu, kurie nei labai prisiskaitę, nei visai nieko neišmanantys. Tikrai salę palikome naujo sužinoję. Tarkim, čia, Anglijoje jau skaitosi, kad pasiruošimas gimdymui prasidėjo kai " nubėga vandenys" ( logiška) arba kai pajaučiami trys sarėmiai į dešimt minučiu... Tada jau nedelsiant lekti į ligoninę... Jeigu atskubi per anksti, čia daktarai gali nusiusti atgal į namus ir laukti kol sarėmiai padažnės... Taip, atrodo keista, bet jie taip daro. Gal ir normalu, juk namuose laukti lengviau, savos sienos, savas kvapas :). Bus matyt, kaip viskas seksis. Gal pulsiu į panika, skambinsiu vyrui ir sakysiu: greičiau lėk namo, nes gimdau... arba neskubėk ir tik nesinervuok, bet man regis žirniukas ateina į pasaulį, laukiu namuose! :) bus įdomu viskas! Taip pat kursuose patarinėjo, kad neskubėtume su epidūru, tiesiog teisingai kvėpuotume... Aš bent jau dabar mastau, jog norėčiau kuo natūralesnio gimdymo... vandenyje... Be jokiu epidūru... Manau vandenyje įmanoma puikiai atsipalaiduoti... Ir vaikiukui iš vandens į vandenį bus mažiau streso... Daktarytė taip pat labai rekomendavo gimdyma vandenyje... Kolkas pasirinkimo nekeisiu... Dvi valandos kursuose tikrai neprailgo ir visai mums patiko!
Ka dar nuveikėme šia savaitę? O gi kepiau jogurtinį pyraga. Pavyko visai neblogai. Keletas draugiu įvertino puikiai. Smagiai pasisėdėjome ir papliurpėme! :) Taip pat pagaliau supirkau viska, ko reikia mūsu katik gimusiam mažajam aukseliui, aišku, mamytei irgi. Todėl šia savaitę jau pradėsiu pakuotis daiktus į ligoninę. Kažkaip jausiuosi saugiau, kai žinosiu, kad viskas jau sudėta. Juk lieka ne tiek jau daug. Mažiau negu 9 savaitėlės!!! Mamytės, kokios mintys sukosi jūsu galvelėse prieš pabaiga? Kada pakavotės daiktelius??? Mums viskas įdomu! :)
