Sveikos, mielosios. Tiesą pasakius, net nežinau, nuo ko pradėti rašyt, nes per šitas beveik tris savaites visko nutiko tiek daug.
Gal iš pradžių papasakosiu, kaip auga mažasis pilvelio gyventojas, o paskui visas kitas naujienas.
Taigi, kovo 19 d. lankėmės pas gydytoją, kuri atlikus visus būtinus tyrimus patvirtino, kad viskas gerai ir išrašė lapą, su kuriuo reikia atlikti gimdymo terminą ligoninėj. Tad po Velykų važiuosim kartu apžiūrėti gimdyklos, pasitarti dėl gimdymo. Po apžiūros echoskopu gydytoja vėl patvirtino, kad galeėiu gimdyti pati, nes vaikelis puikiai įsitaisęs.
Per paskutines dvi savaites priaugau 700 gramų, iš kurių 500 g pasisavino vaikelis ir dabar sveria 2400 g. Nežinau, kodėl, bet nėštumo pabaigoje visai pradingo apetitas, valgau tik todel, kad reikia valgyti, o noro visai nėra.
Jau pradėjau krautis daiktus į krepšį ir pastebėjau, kad jis žymiai mažesnis nei buvo pirmam gimdymui. Turbut patirtis labai daug davė ir šį kartą dėjausi tik pačius būtiniausius daiktelius, o visa kita, ko prireiks, atveš vyras.
Mažylio rūbeliai jau senokai išskalbti, išlyginti irm gražiai sudėti į lentyną, laukia būsimojo šeimininko. Praeitą savaitę jau nupirkom ir pastatėm lovytę, tik nedėjau dar pataliukų, nes, manau, laiko dar pakankamai yra ir jie tik pridulkės. Mantukas labai laukia leliuko ir vis man liepia paklot lovytę, kad leliukas galėtų miegot. Tad kasdien tenka aiškinti, kad leliukas dar auga pas mamytę ir dar mes negalim važiuot į ligoninę jo parsivežt.
Dėl interneto trukdžių negalėjau su jumis pasidalinti svarbiausiu Mantuko pasiekimu. Jau porą savaitėlių Mantukas turi savo kambarį ir labai noriai jame miega!!! Tikrai nesitikejau, kad jis taip lengvai praeis šį etapą. Manau, labai padejo tai, kad nupirkom jam lovą, kokios jis labai norėjo ir pats išsirinko.
Teta Neringa padovanojo labai praktišką dovaną - vaikišką patalynės komplektą, kuris taip pat labai pagelbėjo, kad Mantukas miegotų savo kambaryje.
Jau pirmą naktį Mantukas puikiai išmiegojo vienas savo kambaryje ir nepabudo nė kartelio. Na o visgi jei prabunda, pašaukia mane, aš atsisėdu šalia, pabūnu truputį, kol užmiega, ir einu atgal į savo kambarį. Labai džiaugiuosi, kad visai tai mes pasiekeme, kol dar nėra mažojo broliuko ir Mantukas nesijaučia atstumtas, o labai džiaugiasi savo kambariu.
Kad kambarys nebūtų toks niūrus (visos sienos pradžiojr buvo baltos), išdažėme jį mėlyna ir geltona spalvomis. Kiek vaikui buvo džiaugsmo, vis šaukė mus su vyru pažiūrėt, kokia graži siena :)
Na ir pabaigai papasakosiu, kokia gi nelaimė nutiko mano turteliui. Kadangi mūsų vyrukas tikrai labai aktyvus vaikas, tai pats geriausias užsiėmimas jam šokinėt ant lovos ir bešokinedamas nukrito - labai prasiskėlė lūpą.
Mane ištiko šokas, kai pamačiau kraujais paplūdusį verkiantį vaiką, o, atrodo, tik minutei nuėjau į kitą kambarį. Gerai, kad lūpa trūko iš vidinės pusės, tai siūti neprireikė ir gydomės namuose. Deja, tai labai nemalonu vaikui, nes negali nieko valgyti ir geria tik per šiaudelį.
Nuo vakar Mantuko maistas yra skysti geriami jogurtai, Actimel'is ir šokoladinis pienukas. O kad galėtų gerti ir neliestų žaizdos, teko lūpą aprišti bintuku, bet šią procedūrą reikia kartoti kelis kartus per dieną, nes bintas nuo seilių ir geriamų skysčių greitai sušlampa ir žaizda po juo brinksta ir negyja.
Štai kaip atrodo mano mažasis ligoniukas.
Tad šiam karteliui tiek.
Paskutinį mėnesį skaičiuojanti mama Rasa ir Mantukas.
